Veidaknygė
Puikus pavyzdys, kaip genderistinė agenda sąmoningai prisišlieja prie Rusijos grėsmės linijos ir konstruoja priešą – krikščionybę. Lietuvos specifika.
Mindaugas Kluonis: „Realybėje tai reiškia, kad norima Lietuvą padaryti tokią pat „dvasingą“ kaip Putino Rusija, be visokių nepriimtinų žmogaus laisvių ir demokratijų.“
Kaip tik to ir nereiškia. Tai yra paprasčiausias melas. Nė vienoje Vakarų šalyje krikščionybė nėra traktuojama kaip grėsmė demokratijai. Priešingai, religinių bendruomenių teisės (arba diskriminavimo religiniu pagrindu draudimas) yra įrašyta kiekvienoje Konstitucijoje. Pačios Konstitucijos buvo kuriamos ant žmogaus prigimties pagrindo ir Dievo vardu. Ir net ik pirmosios Konstitucijos 18 amžiuje, bet ir 20 amžiuje.
Pavyzdžiui, Airijos Konstitucija (1937 m.): „In the Name of the Most Holy Trinity, from Whom is all authority and to Whom, as our final end, all actions both of men and States must be referred, We, the people of Éire, Humbly acknowledging all our obligations to our Divine Lord, Jesus Christ, Who sustained our fathers through centuries…“.
Arba Danijos Konstitucija (1953 m.): „The Evangelical Lutheran Church shall be the Established Church of Denmark, and) as such, it shall be supported by the State.“
M.Kluonis painioja genderistines teises su žmogaus teisėmis. Pasigaminęs iš to vėzdą jis siekia propaguoti absurdišką mintį, kad Lietuvos krikščioniškas paveldas yra didžiausia grėsmė demokratijai ir grėsmė nacionaliniam saugumui. Jis sako: „Raktinis žodis, kuris padeda suprasti visą rusiško dvasingumo esmę, yra ne kartą konferencijos metu minėtos „krikščioniškos vertybės“.
Tas pats paveldas, kuris vedė į 1918 m. ir 1990 m. Lietuvos nepriklausomybės atstatymą, buvo visuomenės, tautos stuburas pasipriešinant Sovietų okupacijai, dabar tampa „raktine“ grėsme Lietuvai?
Viena interesų grupė, įsivaizduojanti, kad jų propaguojamos lytiškumo viešosios teisės yra visuotinės žmogaus teisės, siekdama savo siaurų interesų bando įpiršti tokias absurdiškas interpretacijas. Pasigaunamos paskiros citatos apie dvasingumą, krikščioniškas vertybes ir pradedama mojuoti tokiu vėzdu. (R.Baškienės ir J.Kievišo sampratos yra kita tema, bet jos akivaizdžiai neturi jokių prorusiškų politinių konotacijų, kaip ir anti-demokratinių).
Atkreipkim dėmesį, kaip entuziastingai lietuviškos medijos pasigavo šitą „antį“.
Kaip jau tampa norma, didžiausią fantaziją pademonstravo R.Valatka, pareiškęs, kad R.Baškienė „netveria noru išbučiuoti Putinui kruvinas bandito rankas“… … … (!)
Akivaizdu, kad tam tikrų žiniasklaidos ir politinių elitų ratų interesai sutampa su genderistine programa. Abu Priešu laiko tą patį elektoratą: vieni įžvelgdami jame prorusišką ir anti-europietišką potencialą, kiti – dėl to, kad šis elektoratas laikosi krikščioniškų pažiūrų, kurios prieštarauja genderistiniams interesams.
