Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) vakar pateikė svarbius Europos Sąjungos teisės išaiškinimus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktų klausimų, susijusių su banko indėlininkų ir investuotojų apsauga, kurie buvo sprendžiami dviejose kasacinėse bylose 2015–2016 metais.
Primintina, kad nuo 2011 m. kovo 9 d. iki gegužės 16 d. asmenys su banku „Snoras“ sudarė akcijų, kurios turėjo būti išleistos ateityje, pasirašymo sutartis, lėšos akcijoms įsigyti buvo nurašytos iš šių asmenų sąskaitų banke „Snoras“ ir pervestos į banko sąskaitą, atidarytą banke „Finasta“.
Bankas „Snoras“, apribojus jo veiklą, neįgyvendino numatytos akcijų emisijos, lėšos, sumokėtos akcijoms įsigyti, nebuvo grąžintos mokėtojams. Tuomet tokias sutartis sudarę asmenys pareiškė ieškinį Vilniaus apygardos teisme, prašydami juos pripažinti šios kredito įstaigos indėlininkais, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, ir priteisti įstatyme nustatyto dydžio draudimo išmokas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė.
Be to, bankas „Snoras“ 2011 m. lapkričio 2 d. paskelbė vidutinės trukmės obligacijų emisiją bei pradėjo sudarinėti sutartis dėl jų platinimo, pagal šias sutartis pinigų suma, atitinkanti būsimų obligacijų emisijos kainą, buvo pervedama į asmenines klientų sąskaitas, vėliau bankas „Snoras“ šias lėšas nurašydavo ir pervesdavo į savo vardu atidarytą sąskaitą, kad būtų apmokėtos tos pačios obligacijos. Bankas „Snoras“, tapęs nemokus, obligacijų emisijos neišleido.
Vienas tokių klientų pareiškė ieškinį teismui, prašydamas pripažinti jo teisę į Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatytą investuotojų apsaugą bei priteisti atitinkamo dydžio draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, apeliacinės – tenkino.
Teisingumo Teismas, atsakydamas į kasacinio teismo nagrinėjant nurodytas bylas pateiktus klausimus dėl banko „Snoras“ akcijų ir obligacijų įsigijimo sutartis sudariusių asmenų interesų užtikrinimo pagal Europos Sąjungos teisinį indėlininkų ir investuotojų apsaugos reguliavimą, išaiškino, kad:
pirma, asmenys, su AB „Snoras“ sudarę akcijų ir obligacijų įsigijimo sutartis, pagal kurias piniginės lėšos, skirtos už šių vertybinių popierių įsigijimą, buvo pervestos į banko „Snoras“ vardu atidarytas sąskaitas, tačiau dėl jo nemokumo netapę akcijų ar obligacijų savininkais, turi reikalavimo teisę į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ mokamą indėlininkų ar investuotojų draudimo kompensaciją;
antra, buvę banko „Snoras“ klientai patys turi pasirinkti, kokios rūšies teisinės apsaugos ir kompensacijos reikalauti iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.
www.teismai.lt
Man atrodo, kad čia buvo padarytas vienos tautybes gudročių „monkės” biznis.
Labai protingiem Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams ESTT jau antrą kartą aiškina,kad indėliai ir investicijos turi būti apdrausti,kad išlaikyti gyventojų pasitikėjimą valstybe ir bankine sistema.Po pirmojo ESTT atsakymo LAT teisėju taryba suprato tik kad indėliai sertifikatai drausti,o obligacijos nuvertėjo nes bankas bankrutavo.Tai klausimas kodėl ESTT aiškina apie investicijų draudimą,kurio ir nereikia kai bankas bankrutuoja,tai tegu paaiškina mūsų gudragalvei teisėjai kam tas draudimas tada reikalingas, gal tik ten.O gal bankas dar ilgai būtų gyvavęs,jei jam nebūtu padėjęs V.Vasiliauskas,perėmė valstybės žinion ir atidavė Cuperiui