Danutė Kurmilavičiūtė
Vieną kartą per metus sostinės Raugyklos gatvėje esantys Tautinių bendrijų namai pakvimpa gardžiausių kepinių aromatais. Čia vyksta tradicinė Duonos šventė, suburianti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendruomenių narius ir gausų būrį svečių. Kiekviena tauta turi savitas duonos kepimo tradicijas, tik jai būdingus gaminius, gausią tautosaką, garbinančią šį patį svarbiausią žmonijos istorijoje produktą – ir visą šį neįkainojamą paveldą be galo brangina. Duonos šventė – proga pagarbinti duoną, dovanojančią gyvastį, tad ir skamba jai skirti prasmingi žodžiai, eilės, dainos, o stalai lūžta nuo įvairiausių kepinių. Savo duonos kviečia paragauti armėnai, ukrainiečiai, moldavai, rusai, latviai, uzbekai, totoriai, vokiečiai, vengrai ir kitų tautinių bendruomenių nariai, noriai besidalijantys jos receptūromis, kepimo būdais ir, žinoma, prisiminimais. O pastarieji – ne tik šviesūs, menantys nerūpestingus vaikystės metus ir mamos kepamos duonos aromatą, bet
ir sunkius pokario laikus, kai duonos tekdavo ilgiausias valandas stovėti eilėse, o nusipirkus šlapią forminį kepaliuką – visiems rūpestingai, po riekelę, dalintis. Nelengva, labai nelengva duonelę išauginti žemėje tos šalies, kuri kalnuota ir akmeninga, kurioje kepina karšta saulė ir stinga drėgmės, kur kiekviena dirvos pėda aplaistoma žemdirbio prakaitu. Tad ši šventė – pirmiausia nuoširdi padėka žmogui už jo sunkų triūsą.
Šios puikios šventės, gyvuojančios jau daugelį metų, iniciatoriumi ir aktyviu tradicijos rėmėju yra Europos parlamento narys Petras Auštrevičius. Šiam garbiam politikui, kasdien susiduriančiam su pasaulio politinėmis ir ekonominėmis realijomis, puikiai žinoma šių dienų tikrovė. Ji tokia, kad duonos ant stalo nebepakanka daug kur pasaulyje, žmonės kenčia badą. Karo suirutės išvarytų iš namų žmonių kasdienybė – kova už išgyvenimą, jie brangina kiekvieną duonos gabalėlį. Duonos nepastebime tada, kai jos turime, užtat jos stygius tampa tikra tragedija… „Laimei, Lietuvoje dabar duonos netrūksta jokios tautybės žmogui“, – sako europarlamentaras.
Už didelį triūsą, vystant savų tautų etnines – kultūrines tradicijas, o ypač – organizuojant Duonos šventę, Petras Auštrevičius šiemet dosniai paskatino Tautinių bendrijų namų aktyvistus. Jo pakviesta, grupė tautinių bendruomenių vadovų ir narių neseniai apsilankė Europos parlamento būstinėje Briuselyje.
ES nūdiena ir ateitis
Vieniems tai buvo pirmoji viešnagė neoficialia Europos Sąjungos sostine laikomame mieste, kiti jame jau buvo spėję pabuvoti, tačiau dauguma mano bendrakeleivių teigė, jog Briuselyje gali lankytis daugybę kartų, ir kiekvienąsyk jis sutiks tave vis kitoks.
Pritariu jiems. Mano seniau matytų ir į atmintį įstrigusių senovinių namų vietoje jau iškilę modernūs daugiaaukščiai, blizgantys veidrodiniais stiklais ir metalo konstrukcijomis, – neišvengiamos globalizacijos padarinys, o žvilgsnis visur užkliuvo už milžiniškų kranų. Nevalingai į galvą brovėsi mintis, kad belgų paminklosaugininkai pernelyg nesuka galvos dėl griaunamų senovinių pastatų vertės ir lengva ranka išduoda leidimus naujoms statyboms. Labai jau krinta į akis ir keista šimtmečius skaičiuojančių architektūrinių šedevrų ir dabartinio moderno kaimynystė.
Naujovių nestinga ir Europarlamento rūmuose. Palyginti neseniai juose duris atvėrė visiems atviras lankytojų centras – Europarlamentariumas (apie jį – kiek vėliau), pastato vidines erdves nuolat papuošia vis nauji meno kūriniai ir kilnojamosios parodos. Parlamentas – vieta, kurioje ne tik darbuojasi 28 skirtingų valstybių atstovai; ji atvira ir ES valstybių piliečiams, norintiems susipažinti su šios institucijos struktūra bei europarlamentarų veiklos ypatumais. Kasmet Europos parlamentą aplanko per 300 tūkst. žmonių, iš viso jame yra pabuvoję daugiau kaip milijonas lankytojų.
Apžiūrėję pagrindines įspūdingų matmenų rūmų erdves, apsilankę plenarinių posėdžių salėje, vienoje iš salių susėdame pokalbiui apie Europos parlamento veiklą, ES institucijas bei jų galias, europarlamentarų požiūrį į svarbiausius pasaulio įvykius. Kalba neišvengiamai nukrypsta į pačias skaudžiausias laikmečio aktualijas – tolesnę Europos Sąjungos plėtrą, apie tai, kokių galimybių turi norinčios papildyti jos narių skaičių Turkija, Serbija, Juodkalnija, Albanija, Makedonija bei apie kandidatuojančiose Balkanų šalyse vešinčią korupciją, buvusios karinės ir politinės nesantaikos padarinius. Visiems rūpi, kokios kliūtys labiausiai trukdo bendriesiems Europos Sąjungos narių interesams ir kokios ekonomikos vystymosi problemos šiuo metu yra pačios aktualiausios. Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES, nesibaigiančio pabėgėlių srauto reguliavimas, požiūris į įvykius Ukrainoje – temos, šiandien jaudinančios kiekvieną ES narį, tad jų tiesiog buvo neįmanoma nepaliesti ir šio pokalbio metu. Jau nekalbant apie vis stiprėjantį Rusijos propagandinės mašinos agresyvumą ir pasaulyje vykstantį tikrą informacinį karą, pagimdantį situaciją, kai žmonėms tampa nelengva susigaudyti, kur tiesa, o kur melas.
Petras Auštrevičius taip pat papasakojo apie 4 – ąją pagal dydį frakciją Europarlamente – Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakciją (ALDE), kuriai pats priklauso, kalbėjo apie tai, kokią paramą Europos liberalai teikia Ukrainai bei jų atsaką į Kremliaus skleidžiamą dezinformaciją.
Nusifotografavus ES šalių vėliavų fone, labai norėjosi apsilankyti Europarlamento muziejuje – jau minėtame Europarlamentariume.
Virtuali kelionė po Europos Sąjungą
Šio muziejaus lankymas nemokamas. Prie įėjimo visi gavome nešiojamuosius vaizdo ir garso gidus, leidžiančius interaktyviu būdu susipažinti su Europos Sąjungos ir Europarlamento istorija. Ji pristatoma visomis ES šalių kalbomis, tarp jų ir lietuvių.
Europarlamentariumo ekspozicijoje aiškiai matyti, kokiais sunkiais keliais Europa žengė į savo vienybę. Europos Sąjungos istorija – tai šimtmečiais trukusių žmonių kančių dėl karinių ir politinių konfliktų istorija, tai du baisūs pasauliniai karai su savo padariniais, tai amžina europiečių svajonė gyventi po taikiu dangumi, nesproginėjant bomboms. Moderni įranga leidžia įsigilinti į kiekvienos ES valstybės nueitą kelią iki įsitraukimo į ES, kertinius įvykius kiekvienoje šalyje, amžiams įėjusius į jos istoriją. Pokario suirutė, ekonominės krizės, socialistinio lagerio realizmas, Čekijos 1968 – ųjų ir Vengrijos 1956 – ųjų metų politiniai įvykiai, susiję su išsivadavimu iš Maskvos diktato, „Solidarumo“ gimimas, Berlyno sienos griūtis… Taip pat – Baltijos kelias, Lietuvos parlamentą juosusios barikados, 1991 – ųjų metų įvykiai… Ir – europiečių kasdienybė dabar – gyvenimas laisvame žemyne, kur gerbiamos žmogaus teisės ir bendražmogiškosios vertybės ir puoselėjama kultūrų įvairovė…
Šis įdomus muziejus suteikia galimybę leistis į virtualią kelionę po dabartinę Europos Sąjungą. Naudojantis interaktyviu grindų žemėlapiu, galima surasti išsamiausios informacijos apie įžymiausius ES miestus, atskiras EP veiklos sritis. Na, o norintiems plačiau susipažinti, kaip rengiami ES įstatymai, siūloma pasinaudoti įspūdingu 360 laipsnių kino ekranu, nukeliančiu lankytojus į pačią ES širdį – plenarinių posėdžių salę. Lankytojų centre taip pat galima gauti informacijos apie kiekvieną europarlamentarą ir jo veiklą.
Tądien laukė dar vienas svarbus vizitas – į Lietuvos nuolatinę atstovybę Europos Sąjungoje.
Iš modernybės – į senovę
Po apsilankymo pagrindinėje ES institucijoje, įsikūrusioje šiuolaikiniuose metalo ir stiklo konstrukcijų statiniuose, taip malonu buvo atsidurti tarp jaukių istorinio mūro sienų. Taip, Lietuvos atstovybė, pati didžiausia mūsų šalies diplomatinė atstovybė pasaulyje, dabar įsikūrusi architektūriniame ansamblyje, iškilusiame XVIII – XIX a. ir kažkada priklausiusiame vietinių aristokratų šeimai. Senoviniais interjero elementais išgražintame keturaukštyje besidarbuojančių mūsų šalies atstovų misija – būti tarpininkais tarp ES institucijų ir Lietuvos, padėti mūsų valdžios ir verslo struktūroms palaikyti tiesioginius ryšius su reikiamomis ES struktūromis. ES institucijoje dabar dirba per 800 lietuvių, o dar kiek pareigūnų atvyksta iš Lietuvos su darbiniais reikalais!
Bendraudami su savo valdas aprodžiusiais šeimininkais, prisiminėme, jog Lietuvą su Belgija sieja seni istoriniai ryšiai. Žinoma, nepaisant skaudžių dalykų (to, kad į Lietuvą kryžiaus žygių metu traukė Burgundijos riteriai, nes Belgija po feodalinio susiskaidymo XIV – XV amžiuje priklausė Burgundijos kunigaikštystei, ir to, kad šie riteriai 1394 metais dalyvavo viename iš didžiausių Vilniaus puolimų), ši šalis buvo suteikusi prieglobstį lietuviams sunkiu metu. Belgija buvo tapusi 1830 – 31 metų sukilimo dalyvių emigracijos centru, jos universitetuose dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu studijavo ir gyveno nemažai lietuvių. Antrojo pasaulinio karo audros į šią šalį atginė būrį pabėgėlių iš Lietuvos, daugiausia dirbusių Lježo ir Limburgo anglies kasyklose. Pokariu, 1947 – aisiais, buvo įsteigta Belgijos lietuvių bendruomenė.
Iš žymiausių lietuvių, besimokiusių ar gyvenusių Belgijoje, paminėtini: Abraomas Kulvietis, Antanas Baranauskas, Petras Vileišis, Ernestas Galvanauskas, Pranas Kuraitis, Eduardas Cinzas…
Pažintis su miestu
Kultūros ir meno įstaigų Briuselyje gausybė. Kaip praleisti laisvą šeštadienį, rinkomės kiekvienas savaip. Vieni traukė apžiūrėti įspūdingų Briuselio bažnyčių, kiti dar sykį sugrįžo pasigrožėti senamiesčio įžymybėmis, treti nusprendė pasinaudoti puikia proga pasivaikščioti po parkus. Aš su dar keliais bendrakeleiviais pravėriau vienos iš turtingiausių belgų sostinės kultūros objektų – Karališkojo meno muziejaus duris. Čia sukaupta įspūdinga meno dirbinių kolekcija apima laikotarpį nuo viduramžių iki mūsų dienų. Na, sekmadienio rytmetį, prieš skrydį į namus turimas kelias valandas praleidau Muzikos instrumentų muziejuje, įsikūrusiame įspūdingame XIX amžiaus „Old England“ recesijos stiliaus pastate. Čia sukaupta per 8000 eksponatų – tiek senovinių, šimtmečių senumo, tiek dabartinių, sutalpintų į keturias galerijas: tradicinių, mechaninių, pučiamųjų bei styginių ir klavišinių instrumentų. Svarbiausia, kad jais čia gali ne tik grožėtis, bet ir jų klausytis: užtenka tik paspausti duoto audiogido mygtuką ir dominančio instrumento garsas pasigirsta ausinėse. Čia pat – ir daugybė suoliukų – atsisėdi ir klausaisi didingo varpų skambesio, Tibeto vienuolių meditacinės muzikos ar viduramžiškos rūmų melodijos…
Dabar, mintimis sugrįždami į Briuselį, su bendrakeleiviais net stebimės: kiek daug galima pamatyti ir sužinoti vos per kelias dienas, kai kelionė būna gerai suplanuota! Už tai ir norisi padėkoti Petro Auštrevičiaus biuro darbuotojoms Julijai Kėkštaitei, Ievai Sinkevičiūtei, Lukrecijai Jakutytei bei kelionės organizacinius reikalus padėjusiai išspręsti turizmo firmai „Kelionių laikas“.
