Seimo Audito komiteto vicepirmininkas Naglis Puteikis: Per viešąsias įstaigas kasmet išvagiama po 2 mlrd. €

Danas NAGELĖ

Lietuvoje milijonus eurų ryja ne tik 50-tūkstantinė valdininkų armija, bet ir tūkstančiai viešųjų įstaigų (tikslaus jų skaičiaus niekas nežino). Anot Seimo Audito komiteto vicepirmininko Naglio Puteikio, per VšĮ kasmet išvagiama po 2 mlrd. eurų.

Vienur taupo, kitur švaisto

Vyriausybė paskelbė iki 20 proc. sumažinsianti savo kanceliarijos darbuotojų skaičių ir taip kasmet sutaupysianti po kelis šimtus tūkstančių eurų. Tačiau ar nuo to reikia pradėti? Juk ir taip valstybės institucijos skundžiasi darbuotojų, ypač kompetentingų, skaičiumi, todėl įvairias paslaugas perka iš viešųjų įstaigų bei kitų subjektų. Dažniausiai tos VšĮ vadinasi institutais, nors su mokslo įstaigomis neturi nieko bendra. Beje, net Registrų centre sužinoti, kiek tiksliai tų institutų yra, neįmanoma. Prieš penkerius metus jų buvo 222, bet dabar įvedus į paiešką žodį „institutas“ duomenų bazė išmeta užrašą, kad paieškos rezultatas viršija 250. O iš to skaičiaus tikrų mokslinių institutų yra tik per 50, visi kiti – nežinia kuo užsiimančios viešosios įstaigos: Pilietinės visuomenės institutas, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Demokratinės politikos institutas ir t.t. O kiek dar tų VšĮ yra visai kitokiais pavadinimais! Ir dauguma jų išsilaiko. Ne paslaptis, kad „įsisavindamos“ ES bei mūsų biudžeto pinigus.

Veikia ir kaip lobistai

Kad institutai klestėtų, valstybė jiems tiesia pagalbos ranką. Nebūtinai tik tiesiogiai skirdama pinigų iš biudžeto, bet ir pirkdama reikalingus ir nereikalingus darbus. Keisti tyrimai perkami tiek iš valstybinių, tiek iš privačių institutų. Tačiau jų kainos paprastai neskelbiamos.

Vienas iš didžiausių nevalstybinių įstaigų pajamų šaltinių – savivaldybių užsakomi bendrieji planai, utopinės miestų vizijos ir bereikšmiai tyrimai. Bet perkami ir kitokie darbai. Dalį institutų ir kitų VšĮ išlaiko ir verslas. Tačiau ne už dyką. Už tai institutai turi formuoti verslui palankią politikų nuomonę.

Partinės šėryklos

Parlamentaras Kęstutis Masiulis, Andriaus Kubiliaus premjeravimo laikais dirbęs Saulėlydžio komisijoje ir ne kartą raginęs atlikti viešųjų įstaigų reviziją, sako, kad viešosios įstaigos buvo didelė bėda valstybės biudžetui visais laikais. Anot jo, kadangi dauguma VšĮ yra įsteigtos privačių asmenų, jas uždaryti nėra taip paprasta. Tačiau, anot politiko, jos pačios išnyktų, jei negautų pelningų, nors ir niekam nereikalingų, valstybės užsakymų.

„Kam reikalingos ministerijos, jei perka paslaugas iš VšĮ? Tačiau taip yra todėl, kad tas viešąsias įstaigas steigia politikai, politikų draugeliai, pažįstami, todėl jiems duodama užsidirbti. Be to, taip paslepiamos valdymo sąnaudos. Tam tikroje ministerijoje formaliai dirba keli šimtai žmonių, tačiau jos pinigais išlaikomi dar kokie 2-3 tūkst. Tačiau viešosios įstaigos yra tokie dariniai, kuriuose galima teisėtai įrengti „lesyklėles“ partiniams draugams. Anksčiau pykdavome, kad valdininkai gauna algą už darbą darbo metu, o paskui dar papildomai gauna už įvairių strategijų kūrimą. Tačiau tai mažesnė blogybė, nei maitinti nežinia kam reikalingas VšĮ“, – tikino K.Masiulis.

„Skaidrumo“ etalonas

K.Masiulio teiginius nesunku pagrįsti paprastu pavyzdžiu. Konservatorių ir liberalų valdymo laikais buvo plačiai nuskambėjusi VšĮ Demokratinės politikos instituto, kurio steigėjas yra konservatorius Mantas Adomėnas, istorija. Tąkart kilo skandalas dėl minėtos VšĮ laimėto 2,5 mln. litų vertės konkurso aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemai kurti. Ministerijai tuomet vadovavo liberalas (konservatorių koalicijos partneris) Gintaras Steponavičius, anksčiau kartu su minėtu institutu dalyvavęs ne viename projekte, viceministrės pareigas ėjusi Nerija Putinaitė – buvusi nuolatinė minėtos VšĮ projektų dalyvė, o M.Adomėnas tuo metu buvo ŠMM parlamentiškai prižiūrinčio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys. Beje, šiuo metu M.Adomėnui kaip parlamentarui patarinėja Demokratinės politikos instituto vadovas Tomas Kazulėnas, tad galima tikėtis, kad ši VšĮ ir toliau nemirs badu.

Dirba už valdininkus

Buvusi parlamentarė, buvusi Antikorupcijos komisijos narė Aurelija Stancikienė kelia klausimą, ar Vyriausybė, mažindama kanceliarijos aparatą, nuo to pradeda taupyti. Anot jos, jau ir taip visais laikais iš Vyriausybės į Seimą ateina itin prastos kokybės projektai, todėl, politikės nuomone, kanceliarijos mažinimas pateisinamas nebent tuo atveju, jei sutaupyti pinigai būtų skirti likusių darbuotojų algoms didinti, – kad geriausi specialistai nepabėgtų į privatų sektorių.

„Taip, aparatą reikia mažinti, tačiau galutinis tikslas yra gerinti darbo kokybę. Ar nebus taip, kad sutaupysime vienoje vietoje, o išleisime dar daugiau? Ar nepradėsime dar daugiau paslaugų pirkti iš įvairių viešųjų įstaigų? Duodama užsidirbti ne tik privačioms VšĮ. Puikiai prisimenu, kaip prie Arvydo Sekmoko buvo pristeigta įvairių VšĮ, nes pati Energetikos ministerija buvo nepajėgi dirbti. Buvo išleista šimtai milijonų litų įvairioms galimybių studijoms. Deja, niekas iki šiol nėra atlikęs jokio rimto įvertinimo, kiek tokia politika kainuoja mūsų valstybei. Dar, jei tos galimybių studijos perkamos – būtų pusė bėdos. Tačiau esmė, kad tos galimybių studijos vėliau tik padedamos į stalčių. Beje, Valstybės kontrolė yra ne kartą pasisakiusi, kad tokiais atvejais dažniausiai nebūna grįžtamojo ryšio, kitaip tariant, pinigai išleidžiami veltui. Kaip ir su tais ES projektais, kuriuos, „įsisavindamos“ ES paramą, įgyvendina VšĮ, – ne tam, kad tie projektai būtų kam nors reikalingi, o tam, kad būtų pasiimti pinigai“, – įsitikinusi A.Stancikienė.

Naglis PUTEIKIS, Seimo Audito komiteto vicepirmininkas:

Lietuva apaugusi neįmanomu skaičiumi tiek biudžetinių, tiek nebiudžetinių viešųjų įstaigų. Jos skiriasi tik tuo, kad vienos tiesiogiai, kitos aplinkiniais keliais maitinamos didžiuliais biudžeto pinigais, ir tai yra viena didžiausių Lietuvos nelaimių. Kuo labiau mažėja gyventojų skaičius, tuo labiau rėžia akį iš biudžeto išlaikomų (nebūtinai tiesiogiai, bet ir per įvairius užsakymus) darbuotojų skaičius. Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų skaičiaus mažinimas, tikiuosi, bus puiki įžanga ir į visų tų mus aplipusių kontorėlių skaičiaus mažinimą.

Blogiausia, kad visos tos VšĮ maitinamos visuomenei nematomais kanalais – per dirbtinius konkursus, mistinius tyrimus, užsakymus, dotacijas. Kam ministerijai pirkti kokį nors tyrimą, kai tuo užsiima vienas iš jos departamentų? Arba kam ministerijai užsakinėti advokatų paslaugas, jei ji turi savų teisininkų? Visiškas lėšų netaupymas.

Aišku, kai kurių VšĮ paskirtis yra ne siurbti valstybės pinigus. Kai kurie dariniai, tokie kaip Lietuvos laisvosios rinkos institutas, įkurti kaip lobistinės organizacijos, ginančios didžiųjų korporacijų interesus. Pasekmės tokios: Statistikos departamentas skelbia, kad pernai akcininkai sau išmokas pasididino 14 proc., o algos darbuotojams padidėjo 4 proc. Net Rumunijos kapitalistai su savo darbuotojais dalijasi labiau.

Beje, net Audito komitetas nežino, kiek tų VšĮ yra. Todėl mūsų pirmasis tikslas – panaikinti vidaus sandorius, nes perkant be konkurso, taip pat ir iš VšĮ, kasmet išvagiama po 2 mlrd. eurų.