Viešai paskelbus apie ketinimus Trakų istoriniame mieste statyti gigantišką prekybos centrą, prisidengiant autobusų stoties renovavimu, aktyvūs visuomenės nariai susibūrė į judėjimą „Gelbėkim Trakus“, kuriuo kviečiama kovoti prieš paveldo naikinimą Trakuose ir brutalią verslo plėtrą.
Kaip teigia viena iš judėjimo iniciatorių, folkloristė, antropologė, Trakų kultūros tyrinėtoja dr. Lina Leparskienė, 2000 kv. m. prekybos centrams Trakuose ne vieta.
Prekybos centrą prisidengdamas autobusų stoties projektu Trakuose pastatyti pasišovė vienas iš garsiosios LEO.LT aferos veikėjų, dabar UAB „Trastas“ direktorius, buvęs garsiosios Vilniaus prekybos grupės – vadinamo „VP dešimtuko“ narys, verslininkas Darius Nedzinskas. Nors įmonė statybas pridengia noru suremontuoti Trakų autobusų stotį, tačiau palyginus su planuojamo statyti prekybos centro plotu, jai bus skiriama 10 kartų mažiau vietos.
Mažinamas senamiestis
„Dešimtmečius negalėdama sutvarkyti 1987 m. šiaurinėje Trakų pusiasalio dalyje pastatytos autobusų stoties aplinkos Trakų savivaldybė tokias pareigas perdavė LEO investuotojui D. Nedzinskui, kuris iškėlė savo sąlygas – suteikti galimybę pastatyti prekybos centrą. Ta galimybė ir kuriama: nuo 2016 m. keičiami visi planavimo dokumentai, mažinama senamiesčio teritorija. Visa tai daroma, tam, kad valstybiniame parke ant valstybinės žemės būtų realizuotas ne viešas, o privatus interesas“, – teigia L. Leparskienė.
Nors techninis projektas dar neparengtas ir statybos leidimas negautas, rankomis sukirtusi savivaldybė ir investuotojas savo viziją viešumoje pristato kaip neginčijamą. Gyventojai viliojami tuo, kad galės patogiau apsipirkti, nebebus gėda dėl nesutvarkytos stoties, o prekybos centras taps „miesto vartais“.
„Pastačius tokio dydžio parduotuvę, gėda bus prieš atvykstančius, kuriuos stebins tokia barbariška urbanizacija unikaliame kraštovaizdyje. Gėda bus prieš ateities kartas, kurios šį projektą vertins kaip sovietmečio statybų tęsinį, – teigia L. Leparskienė. – Dar blogiau, kad tokios statybos sukurs precendentą, kai kiekviena įmonė norėdama pasistatyti savo prekybos centrą Trakuose galės pirštu rodyti į šį atvejį.
Kviečia pasirašyti peticiją
Prieš kelias savaites iniciatyvūs gyventojai sukūrę projektą „Gelbėkim Trakus“ išplatino peticiją, kuria kviečiama kovoti prieš paveldo naikinimą Trakuose pasisakant prieš brutalią verslo plėtrą ir didelio masto prekybos centro statybas Trakų istorinio miesto teritorijoje. Peticiją jau pasirašė daugiau nei 700 žmonių.
Prie iniciatyvos prisijungė ir paveldosaugos srityje daug metų dirbęs seimo narys Naglis Puteikis. Dėl istorinio miestovaizdžio išsaugojimo jis kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydamas apsvarstyti šią bei kitas problemas ir priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas.
„Esu pasiryžęs ginti viešąjį interesą ir Trakų valdžios užmojus vertinu kaip nepateisinamus. Vietoje šabakštynų – griūvančios autobusų stoties ir jos aplinkos nebūtinai turi būti „Rimi“. Nebent norime paminklo mažoms algoms. Gali būti aikštė, pieva, parkas. Stiklobetoniniai vienkartiniai, dešimčiai metų, monstroidiniai prekybcentriai gali būti lomose, kad negadintų istorinių kraštovaizdžių.
Pavyzdžiui amerikiečiai apgriuvusį Vašingtono centro kvartalą sutvarko įrengdami ten parką, tuo tarpu Lietuvos prekeviai kiša į istorinius miestų ir miestelių centrus monstriškus betonoidus. Nors visas pasaulis iš XIX a. pabaigos praktikos žino, kad juos galima statyti tik miestų pakraščiuose, nes kitaip nužudomas smulkusis verslas, o transporto kamščiai paralyžuoja centro gyvenimą,“ – sako N. Puteikis.
Bendruomenė atsakymo negavo
„D. Nedzinskas su savivaldybe savo viziją teisina tuo, esą pietinė Trakų dalis jau suteršta sovietmečiu statytais gyvenamaisiais ir viešais pastatais. Jie tikina, kad savo pastatų kompleksu jokių kraštovaizdžių verčių nepažeis. Ir sovietmečiu būta tokių, kurie stengėsi teisinti statybos praktiką savaip suprastais „nuoseklaus nūdienos poreikių ir kultūros paminklų apsaugos derinimo” interesais. Tačiau iš tiesų unikalioje vietovėje buvo kuriamas standartinis rajono centras. Dabartiniai planuotojai naudoja tokią pačią savo veiksmų pateisinimo formuluotę – esą Trakai „atsinaujins“, „tenkins žmonių poreikius“ ir „atsižvelgs į paveldą“. Bandymas prisiderinti didelį prekybos centrą prie trapaus kraštovaizdžio yra mažų mažiausiai ciniškas, kaip ir noras pastatyti „geresnį gremėzdą“, nei tai buvo daroma sovietmečiu“, – teigia L. Leparskienė.
Trakų bendruomenė jau 2016 m. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę dėl netinkamo būdo tvarkyti stotį, tačiau negavo nei atsakymo, nei paaiškinimo.
Anot Trakų seniūnijos seniūnaičių sueigos pirmininko L. Gliebaus, „Neaišku, kokius Trakus nori matyti rajono valdžia? Jau beveik nebeliko viešųjų erdvių paežerėse. Todėl trakiečiai netrukus pasijus, kaip gyvenantys rezervate – miestas taps automobilių stovėjimo aikštele. Ir dar norima paversti miestą prekybos centrų muziejumi! Ir taip trakiečiai kenčia nuo sunkiasvorių automobilių triukšmo ir taršos.“
Šeštadienį visuomenininkai išplatino kreipimąsi į Lietuvos piliečius:
Kas gyvas ir kruta, kovo 6 d., pirmadienį, 17 val. kviečiame į Trakų raj. savivaldybės didžiąją salę, kur vyks renginys, klaidinančiai pavadintas „Trakų autobusų stoties projektinių pasiūlymų“ pristatymu, nors projekto esmė visai kita – gigantiško prekybos centro statyba, galinti negrįžtamai sunaikinti unikalų šio istorinio miesto mastelį ir sudarkyti per amžius susiklosčiusį kultūrinį kraštovaizdį.
Autobusų stoties rekonstrukcija – tik figos lapelis pridengti šiam brutaliam sumanymui.
Pagal brutalumą jį galima lyginti su vieną iš gražiausių Kauno krantinių milžiniška automobilių stovėjimo aikštele sudarkiusiu ir Karmelitų bažnyčią užgožusiu „Akropoliu“, kurio pavyzdys puikiai iliustruoja faktą, kad atsakingų institucijų pareigūnai duoda leidimus paveldo ir miestų mastelio atžvilgiu nusikalstamiems projektams.
Pinigai „Akropoliu“ išprievartavę Kauną, o dabar į Trakus stumiantys 2000 tūkstančių kvadratinių metrų dydžio prekybcentrį, yra susiję su „Vilniaus prekyba“ ir turi visos valstybės prievartavimo patirtį – projekto rengėjos UAB „Trastas“ savininkas yra buvęs „Vilniaus prekybos“ akcininkas Darius Nedzinskas, vienas iš „Leo LT“ aferos architektų. Tada jis vadovavo „Maximos“ savininkams priklausiusiai „NDX energijai“, kuri diktavo sąlygas visai valstybei, įtrauktai į neskaidrius ir jai nuostolingus akcijų mainus.
Tad galima neabejoti – jei nepasipriešins visuomenė, Trakai bus užgriozdinti milžinišku prekybcentriu.
Todėl kviečiame palaikyti visuomenininkus, susibūrusius į judėjimą „Gelbėkim Trakus“ ir paskelbusius peticiją „Prieš paveldo naikinimą Trakuose“:
Parengta pagal www.alkas.lt
Kreipiausi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Konkurencijos tarybą, Viešųjų pirkimų tarnybą ir kitas institucijas prašydamas įvertinti nesąžiningus, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui prieštaraujančius mainus, kurie sudarė verslininkui Dariui Nedzinskui galimybę praturtėti valstybės sąskaita, ne konkurso būdu įgyjant teisę pastatyti privatų komercinį objektą valstybiniame žemės sklype, esančiame Trakų istorinio nacionalinio parko urbanistiniame draustinyje.
Visų adresatų paprašyta patikrinti, ar jų priežiūros kompetencijoje esančių įstatymų nepažeidžia sandoris, kuriuo Trakų raj. savivaldybė išmainė beveik pusę Trakų autobusų stoties pastato, esančio sklype Vytauto g. 90, Trakuose, į verslininkui D. Nedzinskui ir/arba jo kontroliuojamoms įmonėms UAB „Trastas“ ir/arba UAB „Hakonlita“ privačios nuosavybės teise priklausiusį sklypą Vytauto g. 88, Trakuose, tam, kad D. Nedzinskas ir jo įmonės be konkurso ir be aukciono gautų teisę vietoje autobusų stoties pastato pastatyti jam privačios nuosavybės teise priklausantį prekybos centrą, kuriame įsikurtų „Rimi“, mokantis nuomą šio statinio savininkui D. Nedzinskui. Šio prekybos centro mažojoje dalyje D. Nedzinskas įrengtų Trakų autobusų stotį, kuri galimai nuosavybės teise atitektų Trakų raj. savivaldybei.
„Manome, kad D. Nedzinskas tokių mainų ir kitais sandorių, susijusių su šiais mainais, būdu neteisėtai gauna savivaldybės ir valstybės pagalbą, t. y. išvengia viešo konkurso, kuriame galėtų rungtis ir kiti prekybos centrai ar verslininkai. Taip pat manome, kad tokiu būdu D. Nedzinskas valstybės nuosavybėje esančiame sklype Vytauto g. 90, Trakuose, neteisėtai įgyja teisę pastatyti komercines jam ar jo įmonėms priklausančias patalpas, nes Trakų raj. savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai nesurengia valstybinės žemės aukciono. Esu įsitikinęs, kad teisę statyti komercines patalpas valstybei nuosavybės teise priklausančiame sklype jis galėtų gauti tik nusipirkęs šią žemę arba iš valstybės nusipirkęs užstatymo teisę, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.160 – 4.164 straipsniuose.“, – pabrėžia N. Puteikis.
Seimo narys N. Puteikis paprašė, kad vertinant nurodytą sandorį būtų įvertinti ir šie aspektai:
1. ar neturėjo būti organizuotas viešasis pirkimas, nes ruošiamasi pirkti paslaugą – autobusų stoties rekonstrukciją, sumokant dviem būdais: dalimi tos stoties pastato ir neatlygintinai perleidžiant teises į dalies to sklypo užstatymą;
2. ar Trakų raj. savivaldybė neturėjo skelbti konkurso ar aukciono ir ar tos vertės, kurias ji bando perleisti D. Nedzinskui, nėra tyčia nuvertintos, t. y., ar pardavus tas vertes viešame aukcione ar konkurso būdu nebūtų gautos keliskart didesnės pinigų sumos, nei reikia stoties rekonstrukcijai;
3. ar buvo atliktas mainų sutartimi išmainytų turto dalių vertinimas;
4. ar toks turto vertės ir būsimos naudos (pelno), įgyjamo turto ir su tuos susijusių įgyjamų teisių į valstybinės žemės nuomą finansinės vertės įvertinimas yra pagrįstas ir teisingas;
5. ar atliekant tokį vertinimą, jei jis apskritai buvo, atsižvelgta į tai, kad D. Nedzinsko įmonė „Trastas“ mainų sutartimi įgijo 47/100 dalis susidėvėjusio autobusų stoties pastato, t. y. mažiau nei 50 proc., tačiau įgyvendinus parengto projekto sprendinius D. Nedzinskui priklausanti nuosavybė išaugs beveik dvigubai, t. y. privačios nuosavybės teise jam atiteks 90 proc. planuojamo pastato ploto (prekybos centrui ir kitiems jo privatiems komerciniams objektams), o savivaldybei liks tik 1/10 – autobusų stočiai ir kitiems viešosios paskirties objektams;
6. ar atliekant tokį vertinimą, jei jis apskritai buvo, atsižvelgta į tai, kad iki rekonstrukcijos D. Nedzinskas gavo teisę į valstybinės žemės nuomą tik į 0,2764 ha dalį valstybinės žemės sklypo Vytauto g. 90, Trakuose, o po rekonstrukcijos jis gaus neatlygintinai teisę jau į dvigubai didesnę šio sklypo dalį, t. y. į 0,529 ha (viso žemės sklypo plotas yra 0,5881 ha).
Primename, kad planuojama prekybos centro statyba išprovokavo dėl kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimo susirūpinusios visuomenės protestą, visuomeninės iniciatyvos „Gelbėkim Trakus“ paskelbtą peticiją internete jau pasirašė apie tūkstantis piliečių (http://peticijos.lt/visos/72276/signed).
Gerbiamieji,
Stebėtis nereikėtų. Kultūros politiką vykdo pats tipiškiausias ir standartiškiausias klajotojas, arba neonomadas, visam civilizuotam pasauliui žinomo kultūros filosofo Zigmunto Baumano pavadintas „bastūnu”.
Ir čia man nieko nereikia pridėti. Grįžusi į Lietuvą, būsimoji kultūros ministrė pati save taip atestavo. Jai labiausiai patinkąs klajoklinis gyvenimo būdas.
Negi bastūnas, neturintis gilesnio ir platesnio dvasinio ryšio su savo kraštu gali suprasti, ką mums reiškia Trakai, Gediminas ir jo pilis. Čia juk jai yra tik laikina užeigos vieta, reikalinga tol, kol yra valdžia ir užtikrintas geras pragyvenimas.
Ji pati viešai pasiskelbė, kad gimtajame krašte jai buvo įdomūs ne Lietuvos rūpesčiai, bet apgailestavo, kad Lietuvoje mažai teradusi jos mąstyseną atitinkančių globalistų.
Pasitvirtina patys nemaloniausi nuogąstavimai. Bene pirmas ministrės rūpestis buvo sustabdyti Vyties projektavimą Lukiškių aikštėje.
Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas
hum. m.dr. Krescencijus Stoškus
Nespėjo naujas kultūros viceministras apšilti kojų ministerijoje, o jau stikloidiškai gelžbetoninius monstroidus – prekybcentrius saugomose teritorijose prastūminėja visokiems žulikams, kurie susikrovė turtus machinacijomis nugriebdami iš biudžeto ir taip didindami emigraciją. O kaip viceministras D.Nedzinską meiliai vadina – vardu – „Dariau”. Brendžiuką kartu ragavo, ar D.Nedzinskas viceministrui laikrodį, kaip kad Kurlianskis buv.VMI vadovui Bradauskui dovanojo, kad taip burkuoja?
Gal investicijomis rūpinasi? Tai kad čia Ūkio ministerijos kompetencija. Kultūros ministerija turi paveldo išsaugojimu, o ne žulikystėmis rūpintis.
D.Nedzinskas ruošaisi ne tik kraštovaizdį sužaloti, ne tik ubagiškas algas mokantį RIMI prastūminėti (na bent jau Lidlą – ten algų vidurkis 200 eurų didesnis, nei RIMI), bet ir valstybę eilinį kartą ruošiasi apiplėšti – kiek sumokės į biudžetą valstybei už teisę statyti? Kelis šimtus eurų žemės nuomos mokesčio? Pasityčiojimas.
Matyt D.Nedzinskas tokių machinacijų išmoko LEO LT laikais, Vakarų skirstomųjų tinklų machinacijų laikais. O kiek už tokias prekybcentrio statybas į valstybės biudžetą bet kurioje kitoje ES valstybėje sumokėtų? Įspūdingas sumas – todėl kitose ES valstybėse daugiau pinigų nuo BVP sunešama į biudžetą – mažesnė emigracija. O čia D.Nedzinskas padedamas buv.kultūros, o dabar jau chaltūros viceministro R.Augustinavičiaus ruošiasi pakartoti visus blogiausius LT scenarijus – vėl apgavystės, machinacijos teisės aktais, dalies paminklosauginių reikalvimų slėpimas, paveldu besirūpinančių pareigūnų prievartavimas, paveldo griovimas, politikų tvirkinimas.
Amen R.Augustinavičiaus reputacijai – tegul už tai dėkoja D.Nedzinskui. O tam nusispjaut – kam jam reputacija, kai tiek milijonų nekaltų mokesčių mokėtojų ir pensininkų sąskaita susikombinavo dirbdamas VP imperijose. Ypač patiko tas „NU…”:
„R. Augustinavičius: Dariau, čia mes sustojam, nes diskusija nebeveda toliau niekur. Mes vėl nukrypstam… Bet esminis dalykas yra kalva, aš taip suprantu?
G. Abaravičius: Ne, netgi pasakykime taip: šito pastato santykis su kraštovaizdžiu.
R. Augustinavičius: Dariau, leiskit man kalbėt, neaštrinkit situacijos.
D. Nedzinskas: Tyliu.
R. Augustinavičius: Bet vis tiek reikia daugiau mažiau žinoti, tas kraštovaizdis kokia apimtim. Visa apimtim… akcentas kalva ir panašiai…
G. Abaravičius: Bet mes gi neprojektuosim už architektą…
R. Augustinavičius: Mes turim pasakyti sąlygas, ką mes saugom. Kas tas kraštovaizdis. Kur jis prasideda ir kur jis baigiasi. Čia mūsų kompetencija. Nu?