2018 m. birželio 16–17 dienomis vykusiame Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (toliau – TS-LKD) bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ (toliau – Bendrija) suvažiavime priimta rezoliucija dėl vadinamosios Stambulo konvencijos.
Joje Bendrija ragina TS-LKD frakciją Seime paisyti savo programinių nuostatų, vertybinių imperatyvų bei LR Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų ir nepritarti Stambulo konvencijos ratifikavimui. Taip pat siūloma peržiūrėti ir priimti teisės aktus, siekiančius geriau apsaugoti moteris nuo įvairiomis formomis pasireiškiančio smurto prieš jas.
Rezoliucija pripažįstama pagrįstas siekis kovoti su smurtu prieš moteris, tačiau atkreipiamas dėmesys į reikšmingus dokumento trūkumus.
Pastebima, kad be kovos su smurtu prieš moteris Stambulo konvencijoje yra integruota genderizmo ideologija. „Ratifikavus Konvenciją, į Lietuvos teisinę sistemą būtų įvesta socialinės lyties (gender) sąvoka bei nediskriminavimo dėl socialinės lyties ir lyties tapatumo principas. Žodžiu „gender“ čia vadinama ne tiek biologinė lytis, kiek lyties sociokultūrinė raiška, o tai reiškia, kad lytis iš esmės priklauso nuo asmens pasirinkimo, paneigiant moters ir vyro biologinio skirtingumo tikrovę. Taip pat ratifikavus Konvenciją Lietuva būtų įpareigota į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas įtraukti mokymą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“, – rašoma rezoliucijoje.
Dokumento autoriai pastebi, kad Stambulo konvencija siūlo neproporcingą, išimtinai teisinėmis priemonėmis grįstą ir pernelyg kriminalizuotą požiūrį į smurto artimoje aplinkoje suvaldymą, orientuotą į didesnės kriminalinės bausmės idėją. Pats dokumentas suponuoja moters kaip pastovios aukos ir vyro kaip nuolatinio potencialaus smurtautojo bei jų nelygiaverčių santykių stereotipą.
Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvoje dokumento nuostatos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo yra įgyvendinamos daugelyje teisės aktų: Moterų ir vyrų lygių galimybių, Lygių galimybių, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymuose, Baudžiamajame kodekse ir t. t. Dėl to beveik visi Stambulo konvencijos siūlomi teisiniai instrumentai Lietuvai yra pertekliniai.
Galiausiai, pabrėžiama, kad Konvenciją ratifikavo tik devyniolika Europos Sąjungos valstybių. Kai kuriose valstybėse prieš dokumento ratifikavimą protestuoja visuomenė. Tuo tarpu Lietuvoje visos didžiausios šeimų ir tėvų nevyriausybinės organizacijos jau ne kartą išreiškė nepritarimą šiam dokumentui.
Birželio pradžioje Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Stambulo konvenciją ratifikuoti Seimui.
Šaunuoliai TS-LKD frakciją, kad Seime siūlo nepritarti Stambulo konvencijos ratifikavimui !!! Seimas, kurį išsirinkome, privalo atsižvelgti į daugumos normalių šeimų ( mama, tėtis, vaikai ) nuomonę ir nepritarti Stambulo konvencijos ratifikavimui!!!
NV. Ar ne laikas kirkdemams pagalvoti apie savo partijos Krikščionių demokratų savarankiškumą? Ar negana dalyvauti neaiškiuose konservatorių žaidimėliuose tai Rusijoje, tai Baltarusijoje, tai skandinavų bankų, ėdančių tautą propagandoje, tai MG Baltic kavutės gėrimėliuose ir t.t. Jei socdemai ir jų diedukai galėjo apsibrėžti skirtingas verybes ir neprapuolė, tai neprapultų ir krikdemai. Gana braidyti su konservais po „Klausučių ulytėlę”.
Kitaip gali tekti palaikyti tokio tipo personalijas kaip P. Baršauskas – konservatorių kandidatas į Švietimo ministrus, rektorius plagiatorius. Nors tai ir praeitis, tačiau pamokas reikėtų išmokti. Ateityje gali tekti aukoti gerą vardą už visokias postų ir valdžios trokštančias krikštamotes. krikštatėvius ir pan.