2024-11-23, Šeštadienis

Popiežius Pranciškus kvietė ES vadovus sugrąžinti dabarties ir ateities Europai viltį – prisiminti vertingiausią Europos įkūrėjų palikimą

Po_Pr_250_147

Ramutė Bingelienė

Popiežius Pranciškus, penktadienio pavakare priėmęs Europos Sąjungos (ES) vadovus, susirinkusius iškilmingai paminėti Romos sutarčių šešiasdešimtmečio, buvo atviras: Sąjungai gresia sužlugti, jei politinių bendruomenių lyderiai nesugebės atrasti bendros ateities vizijos. „Kai organizacija praranda krypties suvokimą ir daugiau nebegali žiūrėti į priekį, ji išgyvena nuosmukį – ilgainiui kyla pavojus tiesiog suirti“, – perspėjo susirinkusius popiežius.

Išreiškęs savo susirūpinimą dėl krizės ištiktos Europos ateities, popiežius Pranciškus pakvietė ES vadovus sugrąžinti dabarties ir ateities Europai, jos žmonėms viltį. Jo teigimu, Europa atgautų viltį, jei prisimintų vertingiausią „Europos įkūrėjų palikimą“ – tuos principus, kuriais remdamiesi jie kūrė Europos ekonominę bendriją. Visų pirma, „Europos politinio projekto šerdimi ir vėl turi tapti žmogus, o bendrijos veiklos principais – veiksmingas solidarumas, atvirumas pasauliui, ryžtas išsaugoti taiką ir užtikrinti vystymąsi, atvirumas ateičiai“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.

Popiežiaus įsitikinimu, tik solidarumo principais pagrįsta politika įveiks tokias problemas kaip ekonomikos ir migracijos krizės ar populizmo augimas. „Visais laikais svarbiausias Europos gyvybingumo šaltinis buvo būtent solidarumas, – savo kalboje ne kartą pabrėžė Pranciškus. – Jis ne mažiau reikalingas ir šiuo metu, kai tokios stiprios išcentrinės jėgos, o taip pat ir gundymas redukuoti tuos idealus, kurių siekta steigiant Sąjungą, iki ekonominių ir finansinių poreikių“.

Popiežius Pranciškus apgailestavo ir dėl šio laikmečio pagrindinio bruožos – „atminties stokos“. Jo teigimu, būtent dėl to mes pamirštame ir svarbiausią Bendrijos laimėjimą – „ilgiausią taikos laikotarpį per pastaruosius šimtmečius“. Branginti taiką būtina, nes be jos neįmanoma jokia ateitis.

Kalbėdamas apie 1957-ųjų Europos kūrėjus ir jų veiklą, popiežius Pranciškus pabrėžė, jog jiems visiems buvo būdinga „tarnystės dvasia“. Jo teigimu, „būtent ši tarnystės dvasia kartu su politine aistra ir sąžine ir sudaro Europos civilizacijos, kurios šaknys krikščionybėje, esmę“.

„Mes gyvename laikais, paženklintais „krizės idėja“, – pastaruoju metu buvo kalbama ir apie „institucijų krizę“, ir apie „migrantų krizę“, ir t.t. Paprastai šis žodis slepia šiuolaikinio žmogaus baimes ir pakrikimą. Tačiau krizė yra ne tik išbandymų laikas, tai ir proga peržiūrėti, susivokti, įvertinti“, – drąsino susirinkusius popiežius Pranciškus.

Parengta pagal užsienio spaudos pranešimus

Tiesos

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis trečioji (lapkričio 22) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Agresoriaus pajėgos atakavo Ukrainos teritoriją 114 dronų Shahed, 64 Shahedai numušti, 41 neteko valdymo. Vėl...

Kodėl Vidurio Europa turi susivienyti

Charles A. Coulombe Ten, Kakanijoje, toje išnykusioje valstybėje, kurios niekas nesuprato, daugeliu atžvilgių pavyzdinėje, nors ir neįvertintoje valstybėje, taip...

Žalimo pasisakymai socialiniame tinkle sulaukė teisėsaugos dėmesio

Europarlamentaro Dainiaus Žalimo pasisakymai apie kontroversiškai vertinamą naujai sudarytą valdančiąją koaliciją socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukė  teisėsaugos dėmesio. Kaip...

Restauruoti Lietuvos partizanų dokumentai, daugiau kaip 70 metų išbuvę po žeme

Po metus trukusių darbų restauruoti Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentai. 2022 m. balandžio mėn....