Iš prasiskolinusio 4 000 € žmogaus galima atimti butą, iš valdininko pavogusio milijonus – tik 6 atlyginimus

Arvydas DAUNYS

Iš prasiskolinusio 4 000 € žmogaus galima atimti butą, iš valdininko pavogusio milijonus – tik 6 atlyginimus nuotrauka, foto

Pastarosiomis savaitėmis Seimas tikrai stengėsi, priėmė daugybę įstatymų, tačiau ar tikrai kiekybė ir skuba įstatymų priėmimo atžvilgiu yra gerai?

Praėjusią savaitę buvo priimti du įstatymai atkreipę mano dėmesį – abu skirti atlygint materialinius nuostolius. Tik vienu atveju nuostoliai padaromi valstybei – tai yra visiems mokesčių mokėtojams, o kitu atveju tai žmogaus įsiskolinimas bankui, už komunalines paslaugas ar dar už ką nors.

Tai štai, naujajame Valstybės tarnybos įstatyme, parengtame konservatorės Agnės Bilotaitės atsirado pataisa, kurioje numatyta reali materialinė atsakomybė valstybės tarnautojams padariusiems valstybei materialinę žalą, ką galima būtų tik pasveikinti, tačiau dalykas tame, jog ten paliktas saugiklis, kad iš to tarnautojo negalima būtų išieškoti lėšų daugiau, nei 6 jo vidutiniai atlyginimai, jei neįrodoma, kad tas buvo padaryta tyčia. Galima būtų pagalvot – vargšai tarnautojai, netyčia padarė klaidą, pakaks iš jų ir 6 atlyginimų. Bet gi ne apie eilinius tarnautojus čia kalba eina.

Sakykim tiesiai – palikta landa korupcijai, nes eilinis tarnautojas „netyčia“ neturi galimybių padaryti materialinės žalos valstybei, kaip ir „tyčia“, nes ničnieko nesprendžia ir nepasirašinėja finansinės atsakomybės dokumentų, nesudaro jokių sandorių ir nerengia jokių konkursų bei neskirsto lėšų savo vardu.

Visa tai daro aukštesnio valdžios ešelono valdininkai, kuriuos įprasta vadinti viršininkais, ministrų pavaduotojais ir t.t. Todėl šis įstatymas skirtas apsaugoti būtent jiems, nuo „netyčia“ padaromų klaidų. O turėdami omenyje, kad tokio lygio valdininkai-tarnautojai varto milijonus valstybės vardu – tai ir jų daromi nuostoliai yra (nepagautas – ne vagis) milijoniniai.

Aš nevardinsiu tokių atvejų pavyzdžių – kiekvienas Lietuvos gyventojas žino mažiausia vieną, o labiau informuoti ir 5 tokius atvejus, kai valdininkų sudaryti sandoriai atnešė valstybei dešimčių ir net šimtų milijonų nuostolius. Niekas už tai nebuvo patrauktas atsakomybėn, o dabar, jei ir bus patrauktas, tai sumokės apie 20 tūkstančių eurų ir eis ramus miegoti, kaip atlikęs bausmę ir išpirkęs kaltę žmogus, rezerve turintis keletą milijonų iš korupcinio sandėrio.

Tiesa, reikia pastebėt, kad įstatymas netaikomas valstybės politikams, t.y. – asmenims, įstatymų nustatyta tvarka išrinktiems ar paskirtiems į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero (toliau – savivaldybės meras), savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Kitaip tariant tiems, kas turi didžiausias galimybes pasinaudoti savo tarnybine padėtimi. Kas čia – neapsižiūrėjimas?

Galime tik įsivaizduoti, kaip lengvai Seime buvo priimamas toks įstatymas, galima manyti, kad kiekvienas Seimo narys, balsavęs už šį projektą, sugretino save su galimu šio įstatymo poveikiu ir įvertino jo privalumus savo paties atžvilgiu. Kitu atveju aš tiesiog negaliu suprasti, kaip toks išsukantis galimus valstybinio masto nusikaltėlius įstatymas, taip lengvai praėjo visus svarstymus niekam neužkliuvęs.

Padarius prielaidą, kad toks valdininkų materialinės atsakomybės įstatymas nebūtų buvęs priimtas, valdininko atsakomybės atveju teismas galėtų laisvai taikyti bausmę, pagal žalos dydį, tačiau dabar teismo rankos surištos 6 mėnesių atlyginimo dydžiu. Tai klausiamas – tai valdininkų atsakomybės įstatymas ar valdininkų apgynimo nuo pilnos atsakomybės įstatymas?

už įstatymą balsavo: www.lrs.lt

O dabar palyginkime su kitu , panašaus pobūdžio įstatymu, Civilinio kodekso pataisa, tik taikoma paprastiems žmonėms už įsiskolinimą:

Pataisą pristato vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, citata:

„Pasak ministro, pagal šiuo metu galiojančio Civilinio proceso kodekso 663 straipsnį nustatyta, kad sumai neviršijant 2030 eurų, ji negali būti išieškoma iš skolininko paskutinio gyvenamojo turto: „Ši suma iš esmės buvo patvirtinta 2006 metais ir iki šios dienos niekaip ji nebuvo keičiama. Kaip žinote, nekilnojamo turto kainos iš tikrųjų stipriai išaugo, infliacija ir t. t. Todėl ta suma – 2030 eurų neatitinka realios situacijos. Numatyta, kad būtų nustatyta 4 tūkst. eurų. Tik tuo atveju, jeigu skola būtų 4 tūkst. eurų, būtų galima nukreipti skolos išieškojimą į paskutinį būstą.“

Tai štai, jei žmogaus skola pasiekia 4 tūkstančius eurų, jam kyla grėsmė prarasti paskutinį būstą. Reali grėsmė, nebent jis sugebėtų antstoliui įrodyti (per teismą ar notarą ar kaip dar?), kad jis sugebės tą skolą grąžinti per 18 mėnesių.Kas gali tą realiai įrodyt antstoliui?

Kitaip tariant – iš valdininko išieškomas tik 6 mėnesių dydžio atlyginimas už bet kokius nuostolius valstybei, tai yra mes visi dengsime jo padarytą ir neapmokėtą žalos skirtumą, o iš paprasto žmogaus gali būti atimtas būstas, kuriam nusipirkti jis dirbo visą savo gyvenimą. Jis arba jo tėvai.

4 tūkstančiai eurų vs milijonai.

Viso gyvenimo santaupos vs 6 mėnesių atlyginimas.

Tai vadinasi teisinėmis reformomis Lietuvoje.

Detalus balsavimas: www.lrs.lt