Kovo 28 d. visuomeniniai paminklosaugininkai įsteigė Aplinkos ir paveldo apsaugos sąjūdį (toliau – APAS), kuris saugos pirmiausia tas viešąsias erdves, aplinką ir paveldą, kuriuos sunaikinti planuoja valstybės ir savivaldybių politikai bei valstybės institucijos.
Ši nevyriausybinė organizacija turės skyrius visose Lietuvos savivaldybėse. Jos įsteigimą išprovokavo planuojamos gigantiškų daugiabučių statybos Vilniaus senamiesčio centre prie Misionierių bažnyčios ir vienuolyno bei numatomos prekybos centro statybos Trakų senamiestyje prie autobusų stoties. Šiais atvejais paveldą turinčios saugoti institucijos elgėsi priešingai – naikino apsaugos reglamentus, siekdamos padidinti užstatymo plotį ir aukščius.
APAS tikslas – sustabdyti vis grėsmingesnį mastą įgyjantį aplinkos, kaip kultūrinę tapatybę kuriančio veiksnio, skurdinimą ir sisteminį Lietuvos kultūros paveldo naikinimą, kuris paliečia net ir pačias iškiliausias vertybes, bei sukurti jų išsaugojimui palankias sąlygas.
Šio tikslo APAS sieks telkdamas visuomenę, neabejingą plačiai suvokiamos aplinkos kokybei ir Lietuvos kultūros paveldo likimui, reaguodamas į kylančias grėsmes, rengdamas piketus, viešindama naikinimo atvejus bei naikintojus, taip pat geruosius išsaugojimo pavyzdžius, vykdydamas valdžios stebėseną, ugdydamas gebėjimą vertinti bei saugoti gamtos ir žmogaus sukurtus kraštovaizdžius.
Viešumą užtikrins steigiamas į „Vikipediją“ panašus valdžios sprendimais suniokotų vertybių registras, kuriame bus moksliškai aprašomos sunaikintos aplinkos ir paveldo vertybės, dokumentuojami politikų ir valstybės tarnautojų veiksmai (derinimai, leidimai), pateikiamos paveldo vertybių, tarnautojų sprendimų nuotraukos ir kopijos.
Kasmet bus viešai įteikiami „Barbaro ordinai“ aplinkos ir paveldo niokotojams bei apdovanojimai geriausiems jo saugotojams.
APAS įsteigtas reaguojant į vandališko, tačiau su Kultūros paveldo departamento leidimais vykdomo paveldo ir kraštovaizdžio naikinimo atvejus, iš kurių ypatingą pasibaisėjimą kelia statyba buvusio Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblio teritorijoje, vykdoma nepaisant Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato nepritarimo bei perspėjimo, kad tai gali padaryti neigiamą poveikį Vilniaus istorinio centro panoramoms, siluetui ir vietos charakteriui, taip pat Vilnios ir Neries gamtinių pakrančių naikinimas daugiabučių statybomis, nušluota seniausioji, dar Radvilų laikus menanti dvarelio sodyba Birutės g. 40, Žvėryne, iškertant per 50 sodybos parko medžių, ir kiti atvejai, kurių sparčiai daugėja visoje Lietuvoje.
Mus sukrečia sistemingi atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios skatinimai verslui nesilaikyti Lietuvos įstatymų ir net teisės aktų keitimas pagal plėtotojų pageidavimus, atveriant kelius paveldą naikinančioms statyboms vertingiausiose Lietuvos vietose – net ir Pasaulio paveldo vietovėse bei nacionaliniuose parkuose.
Kaip šiuo metu ypač aktualų ir įtampą visuomenėje sukėlusį atvejį, kuris liudija apie visišką valstybinės paveldosaugos sistemos degradaciją, APAS steigėjai išskiria vien ūkiniais ir privačių asmenų komerciniais interesais pagrįstą, neskaidriai ir pažeidžiant įstatymus priimtą Kultūros paveldo departamento Pirmosios vertinimo tarybos sprendimą sumažinti Trakų senamiesčio pietinę dalį, kad būtų galima statyti „Rimi“ prekybos centrą, ir padidinti senamiesčio aukštingumą, leidžiant 8 aukštų su palėpe perimetrinį užstatymą.
APAS pažymi, kad sąlygas tokiam drastiškam mūsų istorinės atminties naikinimui sudaro palyginti menkas visuomenės dalyvavimas paveldo globoje, kurį lemia ir tai, kad visuomenė yra nušalinta nuo paveldo likimui svarbių sprendimų priėmimo, jos dalyvavimą užtikrinant tik formaliai, o piliečiai neturi teisės kreiptis į teismus ginant viešąjį interesą kraštovaizdžio ir paveldo srityje.
Nuolat ciniškai pažeidinėjama Orhuso konvencija, atsisakoma priimti jos įgyvendinimo įstatymą. Valdžios institucijos nuo visuomenės masiškai slepia informaciją, taip užkirsdamos kelią piliečiams ir bendruomenėms veiksmingai ginti Lietuvos kultūros ir gamtos vertybes.
Iškalbinga, kad Lietuva iki šiol nėra ratifikavusi Faro konvencijos, užtikrinančios žmogaus teisę į kultūros paveldą.
APAS steigėjai išreiškia pagarbą ir dėkingumą Vilniuje 1989 m. kovo 18 d. Sąjūdžio įsteigtai Lietuvos kultūros paveldo globos tarybai, kuriai vadovavo Romualdas Ozolas ir kuri Lietuvos kelyje iš okupacijos į laisvę tapo pirmąja organizacija, sugrąžinusia visuomenės įtaką kultūros paveldo likimui.
Taip pat APAS pažymi dvidešimt visuomeninių organizacijų vienijusios Alternatyvios kultūros paveldo komisijos patirtį, reaguojant į paveldo vertybėms kylančias grėsmes ir viešinant jo naikinimo atvejus, o ypač pasižymėjusius naikintojus apdovanojant Barbaro ordinu.
2017 m. kovo 28 d. įvykusiame steigiamajame susirinkime APAS pirmininku išrinktas teisininkas Paulius Markevičius – Žvėryno bendruomenės, sustabdžiusios laukinę plėtrą Žvėryne ir apsaugojusios šią medinio paveldo vietovę nuo užstatymo aukštybiniais pastatais, vicepirmininkas, vienas iš piliečių, kurių ieškinys privertė pakeisti savivaldos rinkimų sistemą, leidžiant kandidatuoti ne tik partijoms, bet ir nepriklausomiems piliečiams, taip pat per Europos Komisiją privertusių Lietuvos vyriausybę ištaisyti gausias Orhuso konvencijos vertimo klaidas, užkirtusias visuomenei teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos, žinomas visuomenei ir kaip kovotojas prieš neskaidrią rubikoninę šilumos ūkio sistemą.
Jo pavaduotojomis išrinktos dr. Lina Leparskienė, judėjimo „Gelbėkim Trakus“ iniciatyvinės grupės narė, Lietuvių tautosakos ir literatūros instituto mokslininkė, disertacijoje nagrinėjusi Trakų kraštovaizdį ir kultūrinę atmintį, ir Rasa Kalinauskaitė, dalyvavusi Alternatyvios kultūros paveldo komisijos ir „Lietuvos“ kino teatrą bei kitas viešąsias kultūros erdves nuo naikinimo gynusio judėjimo „už Lietuvą be kabučių“ veikloje.
Į valdybą išrinkti: restauratorė, buvusi ilgametė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė, istorikas Dainius Labeckis, archeologė Birutė Lisauskaitė, paveldosaugininkė Monika Žvaliauskienė, skulptorė Joana Noreikaitė ir kiti.
SRTRF remiama programa piliečiai ir valstybė
K. Stoškus: Svarbi žinia. Tikiuosi, kad čia ne „balandžio pirmosios” pokštas. Aš čia matau ne tik iš perpildytos kantrybės taurės išsiveržusius aliarmo signalus: „stabdykim barbariškus istorinių paminklų griovimus”, „gelbėkim architektūrinę landšafto kultūrą”, APAS gana panašus į tą prisikėlimo impulsą, kuris ėjęs iš Kristaus žodžių, skirtų paralyžiuotajam: „Kelkis, pasiimk neštuvus ir eik namo”. Jis gali pabudinti Tautą ne tik iš nevilties ir konformizmo letargo miego, bet ir iš trumparegiško individualizmo.