Vilniaus Spaudos rūmuose verda aistros. Mažieji jų bendraturčiai kaltina bendrovę „Spauda“ užvaldžius bendrus statinius rūmų teritorijoje ir prašo grąžinti nuosavybę, tačiau tai padaryti bus nelengva. Iš pirmo žvilgsnio bendraturčių ginčo objektas gali kelti juoką. Tai – senos surūdijusios tvoros ir medžiais vešliai apaugusios automobilių bei sporto aikštelės ištrupėjusiu asfaltu, kur it vaiduoklis rymo vienišas krepšinio stovas. Tačiau nuosavybė į juos viename Spaudos rūmų teritorijoje suformuotame sklype kada nors suteiks teisę valdyti joje esančią 4–5 mln. eurų vertės sklypo dalį. 2000 metais tvirtinant detalųjį Vilniaus planą jame leista statyti gyvenamuosius daugiaaukščius. Kiek pelno gaus tokio projekto plėtotojai, galima tik fantazuoti. Tačiau aukso vertės sklype nuosavybės norėtų turėti ir mažaisiais vadinami Spaudos rūmų bendraturčiai. Tarp jų – Keistuolių teatras, laikraščių ir žurnalų („Savaitės“ bei kitų) redakcijos, radijo stotys (M-1 ir kitos), daliai kurių prieš 23 metus tuometė Vyriausybė suteikė teisę veiklai plėtoti pirkti patalpas, kurios iki tol buvo nuomojamos iš „Spaudos“.
Mėto pėdas
Procesas dėl, mažųjų nuomone, neteisėtai iš jų pagrobto turto sugrąžinimo šiandien vyksta civiliniuose teismuose. Į jį bandoma įtraukti ir prokurorus bei policiją.
AB „Spauda“ dievagojasi jokios nuosavybės neužgrobusi ir valstybei žalos nepadariusi. „Bendrovė visuomet buvo ne tik faktinė, bet ir teisėta nekilnojamųjų daiktų (tvorų ir aikštelių) valdytoja ir savininkė“, – lyg kirviu nukirto elektroniniu paštu atsiųstame komentare „Spaudos“ generalinis direktorius Rimantas Baradinskas. Tiesa, bendrovės vadovas komentare kalba ir apie bendranuomininkius. Tik jie vadinami ne statinių, o sklypo bendranuomininkiais. „Lietuvos žinių“ duomenimis, kadaise „Spauda“ tokių turėjo, tačiau bendranuomininkiai niekuomet negalėjo kištis į bendraturčių reikalus. Mažiesiems Spaudos rūmų bendraturčiams nerimą kelia ir tai, kad tuomet, kai dalis sklypo šalia pastato atiteks statybų plėtotojams, bus pristatyta virtinė daugiabučių. Tada neliks stovėjimo vietų bendraturčių darbuotojų ir jų svečių automobiliams, bus sunkiau plėtoti kultūrinę, šviečiamąją, komercinę veiklą. Teigiama, jog aikštelių likimas ypač svarbus Spaudos rūmuose įsikūrusiam Keistuolių teatrui, nes į jo spektaklius žiūrovai dažniausiai atvažiuoja mašinomis. Mažieji Spaudos rūmų bendraturčiai tvirtina, kad AB „Spauda“ statinius – tvoras, sporto ir automobilių aikšteles, jiems nieko apie tai nežinant, pasisavino dar 2009-aisiais, nors iki tol tai buvo bendra nuosavybė. „Spauda“ tikina, jog statinius prižiūrėjo nuo pat 1985-ųjų, kai buvo įkurtas laikraščių ir žurnalų kompleksas. Be to, bendrovė savo komentare „Lietuvos žinioms“ aiškina, kad nei dabar, nei ateityje neturi nė menkiausių ketinimų vykdyti statybų Spaudos rūmų teritorijoje. Tačiau tai nereiškia, jog tokių ketinimų nepuoselėja jos pagrindinė akcininkė bendrovė „Viti“ ir kiti partneriai. Statybų verslu užsiimanti „Viti“ 2008 metais dalyvavo Turto fondo paskelbtame konkurse ir nurungė kitą statybų plėtotoją UAB „Molesta“, pasiūliusi už „Spaudą“ apie 2,3 mln. eurų.
Slaptas sandėris
„Spaudos“ šeimininkų ketinimus, „Lietuvos žinių“ nuomone, atskleidžia jų ir UAB „Limpa“ 2017 metų vasario 15 dieną pasirašytas sandėris, kuriuo minėtai įmonei parduoti ginčytini statiniai. Bet „Spaudos“ generalinis direktorius R. Baradinskas apie jį nė žodeliu neužsimena kovo 29-ąją „Lietuvos žinioms“ atsiųstame komentare. UAB „Limpa“ pagrindinė veikla – statybos projektai.
Daugiau skaitykite ČIA