Gitanas Nausėda yra pats sau gražus vyras pačiame jėgų žydėjime, visaip kaip tas Karlsonas, kuris gyvena ant stogo. Tiesa, šitas Karlsonas gyvena stiklo kube miške ir to jo stiklinio bokšto langai dar žiemos purvu aplipę, tad jų šeimininkas painiojasi skaičiuose ir vertinimuose.
Pašmaikštavęs dėl pavasario, kuris esą man jau atėjo, tad, jo galva, patiriu „pavasarinį emocijų perteklių“ (Edgarai Savickai, dėkui už nuostabią antraštę ir patvirtinimą, kad nėra gero darbo už kurį nebūtum išjuoktas, ar ne?) banko „ekspertas“ rimtesnės minties taip ir neišguldė.
O aritmetika paprasta, ir ji patvirtina mano anksčiau pasakytą mintį, kad jeigu 1 proc. turtingiausių Lietuvos gyventojų mokesčius mokėtų tokiu pat tarifu, kaip vidutines pajamas nuo 714 iki 2140 eurų gaunantys Lietuvos žmonės, tai apatinių pajamų grupių iki vidutiniškai 714 eurų per mėnesį pajamų gavėjai galėtų nemokėti jokio gyventojų pajamų mokesčio.
Nors atsiprašau, išties, biudžete dar liktų beveik 174 mln. eurų papildomų įplaukų.
Dabar nuosekliai išdėstau visą aritmetiką „ekspertams“, kurie patys skaičių gauti nesusiprato (gavo per Delfį, kuriam persiunčiau aš), patys nesusigebėjo jų sudėlioti, nes nežino, kas yra efektyvus mokesčių tarifas (ekonomikos sąvokų nesuvokimas šiam „ekspertui“ – ne naujiena: prieš porą metų diskusijoje su Romu Lazutka G. Nausėda pademonstravo nesuvokiantis, kas yra darbo našumas ir kaip jis apskaičiuojamas), ir dar parodė nelabai mokantys skaičiuoti.
O aritmetika (gilesnės matematikos čia nė su žiburiu nerasi) paprasta.
1,16 proc. gyventojų gavo 3,69 mlrd. eurų pajamų (arba 24,8 proc. visų asmeninių Lietuvos gyventojų pajamų) ir sumokėjo 155,2 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (efektyvus tarifas – 4,12 proc.). Jeigu jie būtų mokėję mokesčius tokiu pat efektyviu tarifu, kaip pagrindinė mokesčiais perkrauta Lietuvos žmonių grupė, gaunanti nuo 714 iki 2142 eurų per mėnesį (o jų efektyvus tarifas – 11,26 proc.), tai tie turtingieji biudžetui būtų atseikėję 415,413 mln. eurų.
Žinant, kad gyventojai, kurių pajamos buvo iki 714 eurų per mėnesį, biudžetui sunešė 241,545 mln. eurų, matome, kad jeigu turtingųjų procentas būtų toks pat dosnus, kaip vadinamosios vidurinės grandies, tai biudžete būtų ne tik padengta visa žemesniosios grandies sunešta 241,545 mln. eurų suma, bet dar liktų papildomi 173,868 mln. eurų.
Kalbos apie tai, kad net 280 įvairių mokestinių lengvatų, kurios turtingųjų neapmokestinamąsias pajamas padidina iki kosmoso, reikalingos tam, kad tie turtingieji galėtų dirbti ir veikti, yra šiaip jau gėdingos. Žinoma, gėdingos, jeigu turi gėdą (kurios neturi G. Nausėda) ir jeigu supranti, kas ištinka šalis, kur turtingųjų pajamos iškeliauja už valstybės ribų, ir tokiu būdu stringa pajamų srautas nužudydamas smulkųjį ir iš dalies – vidutinį verslą.
Tiesa, kartkartėmis perversdama G. Nausėdos tekstus neturiu jokių vilčių, kad jis susipažinęs su modernia ekonomikos teorija.
Tiek šį kartą. Būčiau nerašiusi, nes ir taip darbų per akis, bet pasidarė gėda už Edgarą Savicką, kuriuo vis dar nuoširdžiai tikiu.
