Neseniai buvo paskleista klaidinanti informacija apie Vyriausybės nutarimą, kuris leis realiai sumažinti kompensuojamųjų vaistų kainas. Buvo teigiama, neva kainos realiai nemažės, o tam tikrų būtinų vaistų rinkoje gali visai nelikti. Noriu patikinti, kad taip tikrai nebus, ir paaiškinti, ko iš tiesų yra siekiama.
Lietuvoje vaistų kainos yra neadekvačiai didelės. Priežasčių tokioms didelėms kainoms yra daug – prie jų augimo prisideda verslininkai, šiuo metu galiojanti tvarka, žmonių pirkimo įpročiai.
Dabartinė tvarka yra palanki ne žmonėms, o farmacijos įmonėms. Mūsų šalyje farmacijos pramonė nėra pakankamai reguliuojama ir tai būtina pakeisti. Sveikatos apsaugos ministerija atstovauja žmonių interesams ir siekia, kad žmonės jiems būtinus vaistus galėtų įsigyti kuo mažesnėmis kainomis ir nemokėtų brangiau, nei moka kaimyninių šalių gyventojai.
Kompensuojamos vaistų kainos Lietuvoje nustatomos atsižvelgiant į tų pačių vaistų kainas referencinėse šalyse, t. y. geografiškai ir ekonomiškai artimose Lietuvai valstybėse. Pagal dabartinę tvarką Lietuvoje deklaruojamos vaistų kainos gali būti net 40 proc. didesnės nei pigiausių tos grupės deklaruotų kainų Lietuvoje vidurkis. Jei lygintumėm vaistų kainas su referencinių šalių kainų vidurkiu, skirtumas gali būti dar didesnis.
Mes negalime sutikti, kad Lietuvoje vaistų kainos būtų didesnės nei kaimyninėse šalyse. Norint pradėti realiai mažinti kainas pirmiausia yra reikalingas Valstybės įsikišimas ir teisinio reguliavimo pokyčiai. Todėl ir yra teikiamas projektas, kurį priėmus bus sugriežtinti reikalavimai tiems vaistams, kurie rinkoje yra jau daugelį metų ir kuriuos gamina daug gamintojų. Šie pokyčiai nepalies tų vaistų, kurie yra saugomi patento, biologiniai arba vaistų grupėje yra tik du gamintojai.
Siūlomu projektu siekiama įtvirtinti, kad jau senai rinkoje esančių vaistų gamintojų Lietuvoje deklaruojamos kainos negalėtų viršyti 10 proc. referencinių šalių kainų vidurkio. Tokiu būdu priemokos turėtų sumažėti apie 30 proc.
Tačiau toks kainų reguliavimas turi ir kitą medalio pusę. Reikia nepamiršti, kad farmacija visų pirma yra verslas, o pagrindinis bet kurio verslo tikslas yra kuo daugiau uždirbti. Tad visi suprantame, kad toks staigus kainų sumažėjimas vaistų gamintojams atneš didelius nuostolius. Akivaizdu, kad verslininkai nėra suinteresuoti prarasti pelno dalį, siekiančią apie 20 mln. eurų per metus.
Tad neleidžiant gamintojams kelti vaistų kainų yra kelios galimybės, kaip viskas klostysis toliau. Gali nutikti taip, kad kai kurie vaistų gamintojai iš tiesų pasitrauks iš Lietuvos. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad tam tikrų veikliųjų medžiagų vaistų gali nelikti. Vaistų gamintojų yra labai daug, o farmacijos rinkoje konkurencija išties didelė, tad iš rinkos pasitraukus vienam gamintojui, netrukus jo vietą užims kiti.
Galima ir kitokia situacija, kai dabartiniai gamintojai tiesiog nesutiks sumažinti kainų, o mažesnes kainas deklaruojančių vaistų gamintojų rinkoje nebus. Tuo atveju jei tam tikri vaistai į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą negalėtų pakliūti dėl per didelės kainos, bus taikoma išimtis.
Jei nurodyto reikalavimo neatitiks nė vienas grupės vaistinis preparatas, tuomet tvirtinant Kainyną į tokią grupę bus įrašoma skirtingo stiprumo po vieną vaistą, kurio kaina viršija 10 proc. reikalavimą, tačiau grupėje yra mažiausia.
Iš diskusijų viešojoje erdvėje susidaro toks įspūdis, kad žmonės bijo ir nerimauja dėl vykdomos vaistų kainų mažinimo politikos. Natūralu, kad daugeliui žmonių yra sudėtinga priimti permainas, tačiau tai padaryti yra būtina, nes jeigu nepradėsime mažinti vaistų kainų, ateityje kainos tik kils.
Norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną viešojoje erdvėje dažnai pasitaikantį gandą, neva Sveikatos apsaugos ministerija nori atimti iš žmonių vaistus, kuriuos jie yra įpratę vartoti ir vietoje to kompensuoti tik pačius pigiausius ir mažiausiai kokybiškus.
Ministerija nesiekia atimti iš žmonių jiems būtinų vaistų. Norima tik vieno – priversti vaistų gamintojus sumažinti vaistų kainas, kad Lietuvos žmonės galėtų juos įsigyti ne brangiau nei tai daro žmonės kaimyninėse šalyse.
Taip pat norėčiau dar kartą paneigti mitą, kad generinių ir originalių vaistų kokybė skiriasi.
Nuomonę, kad vaisto kokybė priklauso nuo jo kainos, jau daugelį metų formuoja ir palaiko farmacijos pramonė. Nors jau seniai yra moksliškai įrodyta, kad vaisto kokybė nepriklauso nuo jo kainos. Pasaulio sveikatos organizacija ir kiti sveikatos srities ekspertai nuolatos primena žmonėms, kad renkantis pigesnį vaistą galima ženkliai sutaupyti, o generiniai vaistai yra lygiai tokie pat kokybiški kaip ir originalūs.
Vaistai tai produktai apie kurių kokybę negalima spręsti pagal jų kainą. Visi Europos sąjungoje parduodami vaistai yra kokybiški, saugūs ir atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus. Tai jau seniai suprato turtingesnės nei Lietuva Europos sąjungos šalys. Tačiau mūsų žmonėms vis dar atrodo, kad brangesnis vaistas gydys geriau. Tokia nuomonė labai paranki farmacininkams. Jeigu visi žmonės perka tik brangius vaistus, pigesni gamintojai tiesiog negali išsilaikyti rinkoje ir palaipsniui dingsta iš jos. Tokiu būdu konkurencija tarp vaistų gamintojų mažėja.
Todėl ministerija, kitos institucijos nuolat primena, kad vaistus reikia vartoti ir rinktis racionaliai. Nes rinkdamiesi pigesnį vaistą žmonės ne tik ženkliai sutaupo patys, bet ir prisideda prie vaistų kainų mažinimo šalyje.
