„Praktiškai mes nebekuriame bendro gėrio valstybės.
Politinis elitas gyvena Europos ir Eurazijos sostinių veidrodžiuose, stambaus verslo užsakymuose ir iš tikrųjų politinis elitas gyvena sau. O visi kiti piliečiai taip pat yra palikti sau.
Taip yra sukurta dviejų gyvenimų Lietuva, dvi sanklodos ir jau dabar net dvi priešiškos stovyklos. … kalčiausias dėl Lietuvos išsivaikščiojimo yra neoliberalizmas.
Reikia iškelti vėliavą ir pasakyti: Lietuva yra čia, nėra globalios Lietuvos. Globali Lietuva išnyks tą pačią akimirką, kai Lietuvos neliks čia” (A.Juozaitis).
„Mano kaip Prezidento funkcija būtu vienyti tas susiskaldžiusias politines grupuotes, skatinti dialogą, būti tuo balansu – tiltu tarp skirtingų nuomonių“ (G.Nausėda).
Na tai tuo viskas ir pasakyta. Vienas apie esmę, kitas apie nieką.
Per tokius kaip Nausėda visuomenė ir buvo suskaldyta, netapo pilietine. Nepilietinė ji ir vakaruose, tačiau, kai reikalas priverčia- pajėgi kovoti už savo gerovę. Ir vakaruose žmonių geresnė padėtis ne todėl, kad ten turčiai humaniški, bet todėl, kad priversti daugiau atiduoti. Kaip šitai padarytų pas mus ponas Nausėda- neaišku. Jei turčius prilyginti riebalams, o likusius žmones vandeniui, tai noras iš šių dviejų medžiagų padaryti vienalytę masę- utopija, o pono nausėdos kalbos prilygsta iškritusio iš medžio žmogaus kalboms.