Algimantas Rusteika. Ar jums neatsibodo begalinis neįtikusiųjų murkdymas mėšle už mūsų pinigus?

Ar neatsibodo viena LRT CK tiesa? Begalinis grupei draugelių neįtikusiųjų murkdymas mėšle už mūsų pinigus? Tie neklystantys laisvos ir nepriklausomos globalizmo propagandos didvyriai ir nusenę didmergaitės padvėsusios kumelės žvilgsniu?

Ar galit ir toliau kęsti, kad mus laiko mažvaikiais, kuriems galima meluoti kiek tik nori? Idiotais, kuriems gali nutylėti apie svarbius įvykius – vis tiek nesuprasim? Avinais, kuriems galima įteigti, kaip reikia teisingai galvoti?

Žinot, neužsiimsiu banalia mitingo propaganda. Tiesiog pasakysiu, kas dabar bus. Dauguma palinguos galvom – jo, teisingai, būtų gerai, jei taip nebūtų. Ir po to įsijungs apsauginė programėlė, išmetanti begalę pasiteisinimų – JŪS viską darot ne taip, kaip reikia!

Ir oras bus nebe plius dvidešimt, nors pakaktų striukės ir lietsargio blogiausiam atvejui. Ir diena ne ta, ir darbo laikas. Nors per išeigines sakytumėt, kad reikia važiuot tvarkyti kapų, o per darbą juk nesunkiai susitvarkom asmeninius, ar ne?

O kiek pasipils komentarų apie tai, kad ne tie, ne taip, ne tada ir ne ten organizavo! Ir kad reikėjo reklamos už didelius pinigus užpirkti, nors ir be jos viską žinot. Ir kodėl per sisteminę žiniasklaidą neskelbėt, nors puikiai suprantat, kad tai girto ežiuko svajonė.

Ir kiek bus išeikvota energijos ir pastangų, kad tik nereikėtų užpakalio nuo sofos pakelti, nors pakaktų bent vieno bakstelėjimo pasidalinimui ar bent pritarimui. Bet juk nebakstelėsit, nes dar skyriaus viršininkas pamatys.

Ir 9 iš 10 neigiamų komentarų už feisbuko ribų bus kategoriški ir viską žinantys, drąsūs ir anoniminiai. Ir kada ateis mažai, kiek bus džiaugsmo ir delnų trynimo – juk mes sakėm, kad JUMS nieko neišeis! Taip sako ledinė moteris – manęs nesujaudinai…

Niekas čia nieko nesirengia jaudinti – daug tokių prisižiūrėjom prieš 30 metų. O kai pasaulis apsivertė – nugalėtojai pakilo nuo sofų, išropojo iš krūmų ir pasiėmė viską. Ir dabar rašo memuarus savo apartamentuose.

Todėl kalbu ne jiems. O tiems, kurie dar gyvi, nenorit toliau gyventi mele ir baimėje. Tiems, kurie naktį žiūrit į lubas, girdėdami savo širdį ir artimųjų kvėpavimą. Tie, kur kasdien kalba apie laisvę, jus jau išdavė.

Jie įsivaizduoja, kad mūsų tylėjimas yra susitaikymas ir nuolankumas, tačiau šie metai buvo tik susitelkimas. Mes atpažįstam vienas kitą. Dabar vėl yra pradžia.

Pasiimkit vėliavas. MITINGAS pirmadienį, spalio 22-ąją, 12 valandą prie LRT pastato, Konarskio g. 49.

Pasimatysim.

Reklama

Susiję straipsniai

Vytautas Radžvilas. Savarankiška istorijos politika – suverenių valstybių privilegija

Rugsėjo 16 d. Seime vyko konferencija „Valstybinė istorijos politika: reikia nacionalinio susitarimo“. Joje prof. Vytautas Radžvilas perskaitė pranešimą...

Laima Kalėdienė: dirbantiems aptarnavimo srityje reikės mokėti lietuviškai. Ar tikrai?

Rugsėjo 12 dieną Seime pirmuoju balsavimu gana vieningai pritarta Valstybinės kalbos įstatymo pataisai dėl reikalavimo mokėti valstybinę kalbą...

Almantas Stankūnas. Vilniaus m. savivaldybė slepia teisinį pagrindimą vandalizmo veiksmams

Turbūt visi žino apie įvykius su atminimo lenta pirmam Lietuvos savanoriui, pulkininkui Kaziui Škirpai, kai po trijų metų...

Edvardas Čiuldė. Nykimo išvyka prie jūros, kur mus dar lydi pentinuotas laikas (IV)

Kartą jau esu užsiminęs apie tai, kad, kaip atrodo man, mitinis pasakojimas „Kaip Kirkė Odisėjos vyrus pavertė kiaulėmis“...