2018 m. spalio 24 d. pranešimas žiniasklaidai
Spalio 24 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) svarstė įstatymų projektus, kuriais siekiama net ir nuteistiems iki gyvos galvos asmenims suteikti viltį išeiti į laisvę taikant bausmės švelninimo galimybes. Svarstyti Baudžiamojo kodekso pakeitimo, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir bausmių vykdymo pakeitimo įstatymų projektai (XIIIP-2473; XIIIP-2474; XIIIP-2475).
„Nuteistasis turi turėti juridinę viltį išeiti į laisvę“, – pristatydamas įstatymų projektus kalbėjo teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2017 m. priėmė Lietuvai nepalankų sprendimą byloje prieš Lietuvą, kuriame nustatė, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvoje, nenumatantis nuteistiesiems realios ir veiksmingai praktikoje taikomos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybės, pažeidžia nuteistųjų teises įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje „kankinimo uždraudimas“.
EŽTT konstatavo kankinimą uždraudžiančio Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą Lietuvoje, pasakydamas, kad šį pažeidimą nulemia galiojantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas. EŽTT pasisakė apie tai, kad Lietuvos nacionalinės teisės aktuose įtvirtinti instrumentai – amnestija ir Prezidento malonė – nėra pakankami. 2017 m. rugpjūčio 23 d., Ministrų Komitetas nusprendė taikyti sustiprintą šio sprendimo vykdymo priežiūrą. 2017 m. spalio mėn. EŽTT perdavė Lietuvai dar 18 naujų peticijų, kuriose asmenys taip pat skundžiasi Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu dėl Lietuvos nacionalinės teisės aktuose nesančios realios galimybės siekti jiems paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sumažinimo (sušvelninimo) galimybės. Operatyviai neįgyvendinus EŽTT sprendimo bei tinkamai nepakeitus galiojančio laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimo, atsižvelgiant į pasikartojančius tapačius skundus iš Lietuvos, Vyriausybei perduotose naujose bylose EŽTT jau galės konstatuoti sisteminio pobūdžio Konvencijos pažeidimą.
Taigi, Baudžiamojo kodekso pakeitimais siūloma nustatyti nuteistiesiems paskirtos (atliekamos) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybę teismine tvarka –laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą spręstų teismas, privalomai išsamiai įvertindamas ir atsižvelgdamas į Baudžiamojo kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso pakeitimų įstatymų projektuose nurodytas šios bausmės švelninimui esminę reikšmę turinčias aplinkybes. Atitinkamai įstatymų projektuose įtvirtinami ir detaliai aprašomi materialieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės galimo sušvelninimo kriterijai, sprendžiant dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teismas turės atsižvelgti į tokias aplinkybes kaip: nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus, atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą, ar nuteistasis atlygino ar pašalino nusikaltimu padarytą žalą. Bausmių vykdymo kodekso pakeitimais siūloma papildomai įtvirtinti galimybę taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistiesiems, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, šiems asmenims atlikus pusę paskirtos (sušvelnintos) terminuoto laisvės atėmimo bausmės.
Remiantis užsienio valstybių – Europos Tarybos narių praktikos apibendrinimu, šių valstybių nacionaliniuose teisės aktuose numatyti 10–30 metų (7 metų terminas, kuris nėra pritaikomas sunkiausiems nusikaltimams, numatytas tik Airijoje) terminai, kuriems suėjus, yra galima laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūra ir, kaip pasekmė, sušvelninimas arba atleidimas nuo šio bausmės atlikimo.
Komitetas pritarė įstatymo projektams.
