Toks Aldous Huxley parašė knygą „Puikus naujas pasaulis“. Ne Orvelą, o šitą knygą turėtų skaityti visi lietuviai. Beveik dvidešimčia metų anksčiau negu Orvelas jis aprašė ateities visuomenę, kurioje dominuoja vadinamasis švelnusis valdymas, kur niekas nekišamas į kalėjimus, atvirai niekas nėra tildomas, bet yra ištobulinti labai subtilūs smegenų plovimo metodai, kurių žmogus paprasčiausiai nejaučia. Tam reikia ypatingo įžvalgumo.
Palyginkime su sovietmečiu, kuomet būdavo naikinami tokie iškilūs disidentai kaip a. a. monsinjoras A. Svarinskas, ar A. Terleckas, ar S. Tamkevičius. Būdavo jie plūsdami sovietinėje žiniasklaidoje, vykdavo teismai ir kiekvienas, bent kiek turintis nuovokos ir sąžinės žmogus, suprasdavo, kad vyksta kažkas nešvaraus ir blogo.
Tuo tarpu vadinamoje Nepriklausomoje Lietuvoje tokius žmones, kaip A. Svarinskas, sunaikino visai kitu būdu – juos pavertė pašaipų taikiniais vadinamose humoro laidose.
Žmonės tai regėdami kikeno, nesuvokdami, kad yra tyčiojamasi iš pačių tvirčiausių, tiesiog plieninių mūsų tautos žmonių, kurie atlaikė ir kovojo net ir tada, kai visi tūnojome kaip pelės po šluota.
Štai šis metodas vyksta ir dabar, tiesiog juokinga ir nemėgstu kalbėti apie save, bet profesorius V. Landsbergis kuomet skundėsi, kad buvo subtiliai cenzūruotas, tai buvo padaryta taip: jis pasisakė Noreikos klausimu, buvo palikta pora sakinių, iš kurių joks žiūrovas negalėjo suprasti, ką jis nori pasakyti.
Lygiai taip pat buvau paprašytas pakomentuoti A. Juozaičio išsikėlimą į prezidentus. Grynai kaip įpratęs, dalykiškai, sausai pasakiau, kuo jo kandidatūra stipri ir kokie jo trūkumai.
Vėl liko du sakiniai, tuo tarpu kitas politologas kalbėjo net dvi minutes, tik tam, kad įtikintų iš anksto, kad šitas žmogus nesurinks minimalaus balsų skaičiaus.
Tai yra klasikinis smegenų plovimas, bet šiuolaikiniame pasaulyje tokie plovimai yra kur kas sunkiau priimami, nes yra sukuriama iliuzija, kad visi gali tarti savo žodį, o iš tikrųjų yra kitaip.
Sovietinis režimas žlugo todėl, kad jie visiškai neįsileisdavo jokios alternatyvios nuomonės. Šitas režimas sukuria nuomonių pliuralizmo demokratinės diskusijos regimybę labai paprastu būdu – yra sudaryta oficialiai niekur neužfiksuota diskusijų darbotvarkė: leistinų temų ir klausimų sąrašas, todėl leidžiama iki numirimo diskutuoti šalutiniais klausimais.
Galite ginčytis į valias, kokios rūšies šunų maistas tinka tam tikros veislės šunims, bet nemėginkite kalbėti iš esmės, kas darosi su Lietuva, tauta, valstybe, nemėginkite aptarinėti svarbiausių ir gyvybiškai svarbių ekonominių, socialinių, kultūrinių problemų.
Ten jau galioja visiškai kitos taisyklės. Paprasčiausiai arba oponuojančios nuomonės nėra, arba sukuriama tokia situacija, kai vienas žmogus atstovauja tai neva priešingai nuomonei ir jį darniai triuškina ištisa komanda, kuri iš anksto ne tik nenusiteikusi rimtai diskutuoti, bet iš esmės yra pasirengusi jį naikinti.
Yra labai puiki sąmonės valdymo strategija – iš viso beprasmiškas vapėjimas. Lygiai taip pat, jeigu kalbame apie LRT, atkreipkite dėmesį, kad per paskutiniuosius dešimt metų išnyko netgi vadinamosios intelektinės diskusijų laidos, juk vis dėlto būdavo net tas pats Diskusijų klubas, kurį, paradoksalu, visai neprastai vedė tas pats autorius Siaurusevičius iki tapdamas direktorium ir paragavęs sistemų privilegijų skonio.
Būdavo iki tol Veidrodis, žodžiu, daugybė būdavo arba bent jau gana daug normalių laidų. O dabar arba yra lėkštos ideologizuotos laidos, arba grynai pramogos, kurios sąmoningai formuoja apskritai neprotaujančius žmones.
