Justina GAFUROVA
Vakar Seime ypatingos skubos tvarka parlamentarai pritarė, kad dėl dvigubos pilietybės referendumo organizavimo reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Parlamentarams kyla klausimas, ar Konstitucija leistų organizuoti referendumą dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka. Rinkimų procesus iš arti matę žmonės atviri – tokio referendumo turi neleisti ne KT, o sveikas protas.
Projektų – kaip grybų po lietaus
Nutarimo projekte Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo nutarime dėl privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo suformuluota norma „Nustatyti, kad privalomasis referendumas vykdomas 2019 m. gegužės 12 d. ir 2019 m. gegužės 26 d.“ neprieštarauja Konstitucijai. Iš pradžių projektui po pateikimo pritarė 109 Seimo nariai, tačiau kai ypatingos skubos tvarka po pietų balsuoti reikėjo dar kartą, užsiregistravusių liko vos 72 parlamentarai, iš kurių pritarimui po svarstymo pritarė 65, „prieš“ pasisakiusių nebuvo, o susilaikė 7 parlamentarai.
Kol lauks KT išaiškinimo, valdantieji rankų nuleisti neketina, todėl ieško būdų pakeisti Konstituciją ir sumažinti dvigubos pilietybės sąvokos keitimui keliamą kartelę. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė norėtų pakeisti ir Referendumo įstatymą. Ji siūlo nustatyti, kad sprendimams dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo priimti reikėtų daugiau kaip pusės referendume dalyvavusių piliečių, tačiau ne mažiau kaip 2/5 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
„Projekto rengimą pirmiausia paskatino anksčiau vykusių privalomųjų referendumų praktika, kai jų nesėkmę nulemdavo pasyvioji piliečių dalis, nedalyvaujanti balsavime“, – sakė A.Širinskienė.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Šio siūlymo svarstyme parlamentarai vakar nusprendė padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
VRK nesidžiaugia
Tokia referendumo organizavimo idėja, beje, ne itin patinka ir pačiai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), kuriai gali tekti tokį referendumą organizuoti. „Dalyvavome darbo grupės dėl referendumo organizavimo posėdžiuose ir išsakėme savo nuogąstavimus. Kai kurie Seimo nariai sakė, kad tai tėra techninės detalės. Mes nemanome, kad tai techninės detalės, tai yra labai rimti klausimai. Turi būti padaryta viskas, kad nekiltų abejonių dėl referendumo teisėtumo ir rezultatų legitimumo. Savo abejones ne kartą išsakėme garsiai, tačiau politinis sprendimas buvo visgi organizuoti tokio pobūdžio referendumą“, – „Vakaro žinioms“ sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Ji pripažįsta, kad komisijai teks kaip riekiant paplušėti, norint išsklaidyti visas visuomenės abejones dėl tokio balsavimo rezultatų tikrumo. Kol kas vienas iš planų – neskaičiuoti tarpinių balsavimo rezultatų, pasibaigus pirmajai referendumo dienai: „Pirmąją referendumo dieną reikėtų suskaičiuoti biuletenius, užplombuoti balsadėžes ar maišus, kuriuose yra biuleteniai su aktu, kiek biuletenių yra viduje. Visa tai reikėtų vežti į saugią vietą, kur tai būtų saugoma dvi savaites. Visą tą laiką nebūtų skelbiami rezultatai. Antrojo turo metu saugoti biuleteniai būtų vėl atvežami. Dviejų savaičių laikotarpis labai ilgas ir leidžia kelti daug įvairių iterpretacijų.“ Ji priminė, kad per 13 tūkst. rinkimuose dalyvaujančių komisijų narių su tokiu referendumu dirbtų pirmą kartą. Negana to, planuojama, kad kartu vyks prezidento rinkimai bei rinkimai į Europos Parlamentą.
Paklausta, ar planuojama parengti skirtingus biuletenius abejoms referendumo balsavimo dienoms, VRK pirmininkė pritarė, kad tai padėtų išvengti manipuliacijų rinkėjų balsais: „Galimas variantas – abu sekmadienius naudoti skirtingų spalvų biuletenius arba naudoti išskirtinį biuletenio bruožą antram sekmadieniui. Kad kažkas nesugalvotų sugudrauti.“
Kitas aktualus klausimas – agitacija. „Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, agitacijos draudimas prasideda 30 valandų iki balsavimo laiko pradžios ir baigiasi, kai baigiasi rinkimų laikas balsavimo patalpoje. Tad pagal dabartinę situaciją jokia agitacija negalima. Kiek teko matyti, yra pateikta įstatymo pataisa, numatanti, kad agitacijos draudimas baigiasi užsidarius rinkimų apylinkėms pirmąjį sekmadienį ir vėl prasideda 30 valandų iki balsavimo antrąjį sekmadienį“, – galimą situaciją bandė įsivaizduoti VRK pirmininkė.
Komunikacija neįtikina
L.Matjošaitytė neslėpė, kad nesidžiaugia valdžios iniciatyva kaitalioti įstatymus, kai rinkimai jau ant nosies. Ji sakė pasigendanti tinkamos komunikacijos apie planuojamą referendumą. „Savo siūlymus, susijusius su rinkimais, teikėme pernai metų pabaigoje, tačiau diskusiją Seime matome tik dabar, beveik po metų. Panašu, kad jeigu bus kreiptasi į KT dėl tokio pobūdžio referendumo, teismas išaiškinimą paskelbtų gal tik kitų metų pradžioje. Būtų likę mažai laiko referendumui pasiruošti.
Labai svarbus dalykas ir tai, kad įstatymų leidėjas daugiau dėmesio skiria referendumo dienų skaičiui, tačiau pamirštamas labai svarbus dalykas – referendumo klausimas. Nekalbama apie tai, dėl ko rinkėjas turėtų apsispręsti. Mes kažkodėl galvojame, kad prailginus balsavimo dienų skaičių, sulauksime daugiau rinkėjų. Bet rinkėjams reikia pasakyti, kodėl jie turėtų ar neturėtų išreikšti savo valią referendume. Rinkėjai turi žinoti, kokias teisines pasekmes gali sukurti jų sprendimas“, – sakė L.Matjošaitytė.
Interviu su visuomenininke, viena iš referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams 2014 m. iniciatore Rima LAIMIKIENE.
– Esate ne kartą dalyvavusi rinkimuose balsų skaičiavimo komisijos darbe. Kaip manote, ar dviejų dienų referendumas su dviejų savaičių pertrauka atrodo įmanomas?
– Tikrai ne. Manau, neįmanoma, kad tos dvi savaitės nebūtų panaudotos balsų klastojimui. Net labiausiai korupcija pasižyminčiose šalyse nėra tokių nesusipratimų, kad referendumas būtų organizuojamas su dviejų savaičių pertrauka. Nes tokiu atveju, apie skaidrumą nereikėtų turėti net menkiausios minties.
Net neįsivaizduoju, kur būtų galima laikyti surinktus dokumentus ir kas galėtų užtikrinti, kad niekas nepakeistų biuletenių. Į kokią Lietuvos vietą būtų įmanoma suvežti visus dokumentus ir dar, leiskite pasiteirauti, kas juos saugotų ištisą parą dvi savaites? Aš neabejoju, kad tai supranta ir valdžia, todėl to ir siekia. Neprarandu vilties, kad Konstitucinis Teismas vadovausis sveiku protu ir užkirs tokiems planams kelią.
– Jums dalyvaujant rinkimuose yra tekę įtarti, kad oficialūs rezultatai nuo realių balsų skiriasi?
– Taip. Kadangi esu mačiusi rinkimų organizavimą ir visus užkulisius ne kartą, galiu drąsiai pasakyti, kad jeigu būtų noras padaryti kažką nešvaraus, tam yra visos sąlygos. Turbūt ne vienoje apygardoje būna atvejų, kai komisija suskaičiuoja balsus, paskelbiami rezultatai, o kitą dieną kandidatas pasiskundžia, kad jam rezultatai kelia įtarimų. Žiūrėk, perskaičiavus, pamatoma, kad buvo „apsirikta“ keliais šimtai balsų. Kaip taip gali atsitikti? Turbūt tik sąmoningai. Jeigu rinkimų apylinkėje nėra sąžiningų ir aktyvių stebėtojų, galimybių elgtis nesąžiningai yra.
Kartą kone muštynės kilo kai paprašėme komisijos pirmininko likusiems nariams pateikti balsavimo protokolo nuorašą. Į protokolą suvedami visi ką tik suskaičiuoti balsai, kurie vėliau siunčiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Mums niekaip nenorėjo duoti nuorašo, nors tokią teisę užtikrina įstatymas. Kai organizuojamas toks slaptumas, kyla įtarimų. Juk paskui tame protokole gali jau padaryti ką nori. Protokolą pasirašo visi komisijos nariai. Atrodo, sunku suprasti, kad vėliau jis gali pasikeisti, bet patikėkite, gali.
Galiu papasakoti tikrą savo istoriją, kai su dukra kartą balsavome paštu savivaldos rinkimuose. Tuomet abi balsavome už atsikūrusią Tautininkų sąjungą. Turėjau net šakneles, kad balsavome. Paskelbus rezultatus, pažiūrėjau į apylinkės, kurioje mes balsavome, pateikiamus duomenis, o ten balsavusių paštu už Tautininkų sąjungą buvo apskritas nulis. Manau, tokių atvejų Lietuvoje galėtų papasakoti ne vienas rinkėjas.
– Lietuvoje jau buvo organizuotas dviejų dienų referendumas, dėl stojimo į ES, iki šiol piktinantis piliečius.
– Ir jis buvo neteisėtas. Įstatyme nebuvo numatyta, kad jis vyks dvi dienas. Šeštadienį atėjo balsuoti 23 proc. tuomet staigiai buvo pradėti dalinti lipdukai prekėms už 1 ct. Aš mačiau, kaip tuos lipdukus žmonės nešė krūvomis, o ne po vieną. Manote tikrai antrą dieną atėjo dar 40 proc. rinkėjų? Juk tai absurdas…
– Vakar Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pasakė, kad reikia tobulinti Referendumo įstatymą, mat anksčiau vykusių referendumų praktika rodo, kad jų nesėkmę nulemdavo pasyvioji piliečių dalis, nedalyvaujanti balsavime. Ar piliečio nedalyvavimas referendume negali būti jo pozicija sprendžiamu klausimu?
– Ne tik gali, bet taip ir yra. Balsavimas „kojomis“ taip pat yra balsavimas. Dalis žmonių pasirenka neateiti dar ir todėl, kad jie nepasitiki rinkimų organizavimu ir nenori, kad jų balsu būtų manipuliuojama. Akivaizdu, dedamos visos pastangos savo tikslams pasiekti, o ne išgirsti Tautos valią. Kalbama apie balsavimo vietų išplėtimą užsienyje, nors iš ten atkeliauja tik keliolika tūkstančių balsų. Manau, ten dar geresnė dirva balsų klastojimui.
Man iki šiol nesuvokiama, kodėl toks referendumas valdžiai atrodo reikalingas. Tai gali būti tik iš kažkieno išgirstas užsakymas. Nemanau, kad lietuvis, taip elgtųsi iš tiesų tikėdamas, kad mums bus geriau. Netikiu, kad gali būti valdžioje tokių kvailų žmonių. Todėl mano svajonė yra nors kartą surengti tokius rinkimus, kokių Lietuvoje dar nebuvo. Lietuvoje turime apie 2000 apylinkių. Tai reiškia, kad pakaktų tiek pat sąžiningų žmonių – bent po vieną į kiekvieną apylinkę. Šiems žmonėms reikėtų pasirūpinti gauti protokolo nuorašą, kuriame visi suskaičiuoti apylinkės balsai. Palyginus viešumoje veliau paskelbiamą viešą informaciją apie kiekvienos apylinkės balsus su tuo, kas buvo protokoluose, esu 110 proc. įsitikinusi – reikėtų atšaukti rinkimus, nes sužinotume, kad jie nėra nei sąžiningi, nei skaidrūs.
