Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovai kartu su kitais Seimo nariais registravo Civilinio kodekso keitimo projektą (Nr. XIIIP-750), kuris numato atskirą sutarties rūšį – susitarimą dėl bendro gyvenimo. Projektu siekiama sureguliuoti visų kartu gyvenančių ir bendrą namų ūkį vedančių asmenų teisinius santykius, dėl kurių kylančios praktinės problemos (paveldėjimas, informacija ligos atveju ir pan.)
Kaip pranešama žiniasklaidai, asmenys, kurie kartu gyvena, bet nedeklaruoja siekio sukurti šeimos santykių (nesituokia) ir neturi bendrų vaikų, negali būti per prievartą laikomi šeima.
Kita vertus, mažėjantis santuokų skaičius bei tendencija rinktis gyvenimą kartu nesusituokus atskleidžia poreikį instituto, kuris apsaugotų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų interesus.
„Iki šiol Lietuvos teisinėje sistemoje nebuvo aiškiai numatytos galimybės sudaryti susitarimą dėl bendro gyvenimo, nekuriant šeimos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose, kuriose sprendžiami sugyventinių turto atidalijimo klausimai, vadovaujamasi Civilinio Kodekso šeštoje knygoje įtvirtintu jungtinės veiklos institutu.
Tačiau dabartinis jungtinės veiklos reguliavimas nėra pakankamas, kad sudarytų prielaidas bendrai gyvenantiems asmenims efektyviai pasinaudoti savo teisėmis ir apsaugoti turtinius interesus.
Mūsų registruotas Projektas, kuriuo jungtinės veiklos institutas papildomas susitarimu dėl bendro gyvenimo, veiksmingai prisidės prie teisinio aiškumo, sureguliuos turtinius ir kai kuriuos neturtinius santykius tarp bendrai gyvenančių asmenų, taip pat padės išvengti neigiamų padarinių, nutraukus bendrą gyvenimą“, – teigė projektą pasirašęs parlamentaras Povilas Urbšys.
Pagal projektą, šio susitarimo šalimis gali būti veiksnūs pilnamečiai asmenys. Daugiau reikalavimų sutarties šalims projektas nenumato, todėl juo pasinaudoti galėtų visi asmenys, kurie gyvena kartu, bet nenori ar negali sukurti šeimos (skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenys, giminaičiai ir kt.). Numatoma, kad tokia sutartis gali būti žodinė ar numanoma iš asmenų veiksmų (bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo), tačiau gali būti sudaroma ir raštu, o norint panaudoti ją prieš trečiuosius asmenis, privaloma notarinė forma.
Projektą pasirašė Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė, Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Seimo komitetų pirmininkai Povilas Urbšys ir Agnė Širinskienė, „valstiečiai“ Arūnas Gumuliauskas, Aušrinė Norkienė, Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Guoda Burokienė, Vida Ačienė ir konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Rimantas Jonas Dagys. Projekto iniciatoriai kviečia prisijungti ir projektą savo parašais paremti visų frakcijų narius, gerbiančius žmogaus teises.
BNS spaudos centras
