Europa, atsipeikėk, nes kasdien verksi dėl savo vaikų

Tęsiame diskusiją dėl Lietuvos  strateginės partnerystės su Lenkija. Kaip pažymėjo Gintaras Songaila straipsnyje „Apginkime Lenkiją”, ši kaimyninė valstybė europinėje politinėje erdvėje vis labiau izoliuojasi ar yra izoliuojama.  Lietuva, drauge su kitomis ES šalimis gindama kiekvienos ES valstybės narės teises, būtų žymiai patikimesnė strateginė partnerė ne tik Lenkijai, tačiau ir kitoms ES valstybėms narėms. Ypač migracijos srityje. Todėl pateikiame požiūrį į migracijos problemas Europos Sąjungoje Lenkijos valdančiųjų politikų akimis.

Ši tema buvo nagrinėjama šių metų gegužės 18-21 dieną Varšuvoje vykusioje konferencijoje „Lenkija – Didysis Projektas“ („Polska Wielki Projekt”). Joje aptarti strateginiai iššūkiai, šiuo metu iškilę Lenkijai ir Europai. Renginyje dalyvavo politikai, žymūs intelektualai ir praktikai, atstovaujantys mokslo, ekonomikos, kultūros sritims, visuomenės veikėjai, keli šimtai svečių iš Europos ir viso pasaulio. Konferencijoje aptartos naujos bendradarbiavimo galimybės migracijos srityje. Prisiminti ir JAV gyvenantys lenkai, finansiškai rėmę ir kitaip padėję Lenkijai įstoti į NATO ir Europos sąjungą. Tuomet Rytų lenkams reikėjo pagalbos, o dabar, atvirkščiai – Lenkija rūpinasi ir remia JAV gyvenančių lenkų veiklą. „Bendradarbiavimą su Amerikos lenkais turėtume stiprinti, dabar tuo užsiima vos viena valstybės institucija,“- susitikime su JAV lenkų bendruomenės atstovais pažymėjo Lenkijos prezidentas Andzej Duda.

Pranešėjai svarstė, ką svetur gyvenantys lenkai gali duoti Lenkijai, ir ką Lenkija gali duoti jiems. Viena pagrindinių temų – ekonominis bendradarbiavimas bei jaunųjų emigrantų sugrįžimas į gimtąją šalį. Turi būti sukurtas abiem pusėms naudingas bendradarbiavimo modelis.

Konferencijos dalyviai sutarė, kad tinkamo bendradarbiavimo su svetur gyvenančių lenkų bendruomene ir pastangos išnaudoti jos potencialą yra Lenkijos nacionalinis interesas.

Europos civilizacijai kelia grėsmę neapgalvotas migrantų priėmimas. „Migracijos krizė yra faktas“, – sakė Vidaus reikalų ministras Mariusz Błaszczak. Jo nuomone, pabėgėlių priėmimas – tai „pinigų plovimas“, kuriuo suinteresuoti gabenantieji pabėgėlius į Europą. JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija šiuo klausimu sustiprina ir patvirtina Lenkijos vyriausybės priimto sprendimo teisingumą. Lenkijos vyriausybė nepritaria vienašališkam pabėgėlių perkėlimui, „Toks mechanizmas tiesiog neveiksmingas,” – sakė Lenkijos Teisės ir teisingumo ministro pavaduotojas, – „Tai procesas, kuriuo siekiama destabilizuoti Europos vertybių sistemą“. Jis pritarė Australijos ministro pirmininko Tonnio Abbotto iniciatyvai akylai saugoti Australijos sienas nuo nekontroliuojamo migrantų antplūdžio.

Orsolya Zsuzsanna Kovács, Vengrijos respublikos ambasadorė Lenkijoje, kalbėdama apie migrantų padėtį pabrėžė, kad Europa visų pirma turi išsikelti tikslus, kuriuos norėtų pasiekti. Ji padėkojo Lenkijos Vidaus reikalų ministrui už savo šalies sienų apsaugą, pabrėždama, kad ir Vengrija turi saugoti Europos sienas. O tai finansuojama iš Vengrijos biudžeto ir sudaro maždaug 1 proc. Vengrijos BVP. Ambasadorė pristatė konferencijos dalyviams Vengrijos programą Sirijos žmonėms jų šalyje remti, – jos nuomone, problemą reikia spręsti ten, kur ji kilo.

Kunigas prof. Waldemar Cisło pabrėžė, kad vienas euras paramos krizės ištiktoje šalyje yra vertesnis už 10 eurų paramą pabėgėliams iš tos šalies Europoje. Bažnyčia teikia paramą Sirijos žmonėms, bet tam trūksta lėšų. Bažnyčia padėjo ir Irako gyventojams, tačiau žiniasklaidoje tai nebuvo tinkamai nušviesta – esu tikras, visi tie žmonės taip pat mielai atvyktų į Europą. Jo nuomone, valstybės yra moraliai atsakingos už dabartinę Artimųjų Rytų krizę, tačiau valstybių sienų atvėrimas nėra išeitis. Padėti nuskriaustiesiems yra būtina, ir tai ES moralinė pareiga.

Profesorius Robert Zybertowicz atkreipė dėmesį į pabėgėlių priėmimo svarbą pabrėždamas, kad būtina paisyti priimančiųjų valstybių kultūrinių vertybių. Būtent todėl Lenkija mielai priima pabėgėlius iš Ukrainos, o pabėgėlius iš kitų šalių vertina atsargiai. Profesorius išreiškė susirūpinimą, kad suinteresuotosios pabėgėlių priėmimu jėgos gali vadovautis „slapta darbotvarke“.

Profesorius Gunnar Heinsohn pažymėjo, kad daug lenkų gyvena kitose Europos valstybėse sudarydami jose lenkų tautinę mažumą. Lenkija turi didelius žmogiškuosius išteklius, Lenkijoje nėra terorizmo pavojaus, tačiau emigracijos problema egzistuoja, – žmonės ir toliau migruos, nes turtingesnės šalys siekia nutekinti protus iš skurdesnių šalių. Tokios šalys kaip Lenkija turi stabdyti savo piliečių emigraciją.

Gegužės 24 dieną Lenkijos Premjerė Beata Szydlo pareiškė: „Europa, atsipeikėk, nes kasdien verksi dėl savo vaikų! Man pakanka drąsos užduoti klausimą Europos politiniam elitui: ko jūs siekiate? Ko sieki, Europa?“, – sakė Lenkijos Premjerė Seimo debatuose.

„Gal nesuprantate, kad nuolatinis terorizmo pavojus jau tapo faktu, kuris gali paliesti kiekvieną Europos valstybę, ir manote, kad Lenkija neturi saugotis? Vadinasi, esate išvien su tais, kurie veikia prieš Europą, prieš mus visus“.

Premjerė pabrėžė, kad Vyriausybė nori padėti žmonėms, o ne politiniam elitui. „Lenkija nepasiduos jokiam ES šantažui dėl pabėgėlių priėmimo, mes nedalyvausime Briuselio elito beprotybėje“.

Vadovaujant ankstesnei Lenkijos vyriausybei (premjerei Ewai Kopacz) buvo sutarta atverti sienas imigrantams, tačiau lenkams to nereikia. Dabar jau nesutinkame sienas atverti, nes situaciją vietoje suvokiame ir matome daug aiškiau.

Išvertė Katažina Končanina