Viktoras Trofimišinas
Daugiausia kartų einamaisiais metais profesinei etikai nusižengė dienraštis „Lietuvos rytas”. Visuomenės informavimo etikos komisija pirmą kartą svarstė klausimą dėl visuomenės informavimo priemonės priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, kaip numatyta Visuomenės informavimo etikos kodekso 64 straipsnyje.
Pagal Visuomenės informavimo etikos komisijos darbo reglamento 47 str., Komisija svarsto klausimą dėl rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, jeigu per vienus metus (pradedant skaičiuoti nuo pirmojo visuomenės informavimo priemonėje paskelbto kūrinio pripažinimo pažeidus Etikos kodekso nuostatas) ta pati visuomenės informavimo priemonė arba tas pats viešosios informacijos rengėjas pripažįstamas pažeidusiu visuomenės informavimo etiką ne mažiau kaip 5 kartus. „Lietuvos rytas” šią ribą peržengė.
Dienraščio neprofesionalumas labiausiai pasireiškia tuo, kad neigiamai kritikuojamiems asmenims redakcijos žurnalistai nesuteikia galimybės paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, t. y. nusižengia vienam iš kertinių žurnalistikos principų – audiatur et altera pars (tebūnie išklausyta ir antroji pusė), kurio esmė nusakyta Kodekso 20 straipsnyje.
Kita dienraščio yda – dažnai nepaisoma reikalavimo kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais (Kodekso 6 str.). Komisija ne kartą yra pripažinusi „Lietuvos rytą” pažeidus Kodekso 3 str., įpareigojantį skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, o perteikdami įvairias nuomones, neskleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką, ir 5 str., kuris imperatyviai nurodo pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais.
Einamaisiais metais Komisija net 6 kartus individualiai kreipėsi į dienraščio „Lietuvos rytas” redakciją, atkreipdama dėmesį į profesionalumo spragas rengiant publikacijas. Individualus kreipimasis formuluojamas tuo atveju, kai publikacijoje akivaizdžiai priartėta prie pažeidimo ribos, bet pažeidimo konstatavimas dar yra diskutuotinas. Kreipdamasi į redakciją, Komisija nurodė konkrečias „Lietuvos ryto” profesionalumo trūkumus.
Komisija atkreipė redakcijos dėmesį, kad suteikiant teisę atsakyti į kritiką, būtina atspindėti to asmens nuomonę, jos esmę, o ne tai, kas naudinga redakcijai, kitu atveju akcentavo, jog atsižvelgiant į temų aktualumą bei jautrumą publikacijose itin svarbu užtikrinti ypatingą aprašomų įvykių tikslumą bei suteikti galimybę pasisakyti visiems publikacijoje minimiems asmenims, o rašant sudėtingomis ir painiomis temomis, būtina paisyti tikslumo, nesivadovauti gandais ar juo labiau apsiriboti gandų atpasakojimu ir tokiu būdu prisidėti prie dar didesnio jų paskleidimo. Komisija taip pat pabrėžė laikraščio „Lietuvos rytas” profesionalumo stoką naudojantis piliečių asmenine informacija, skelbiama socialiniuose tinkluose.
Visa tai atspindi labai blogą tendenciją – naudodamasis galimybe gauti ir skleisti informaciją, viešosios informacijos rengėjas pamiršta pareigą garantuoti kitas žmogaus teises ir laisves, siekti teisingos jų pusiausvyros.
Viešosios informacijos rengėjo pripažinimas 5 kartus pažeidus visuomenės informavimo etiką nereiškia, kad leidinys savaime patenka į profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategoriją, o suteikia Komisijai teisę svarstyti klausimą dėl leidinio priskyrimo šiai kategorijai.
Visuomenės informavimo etikos komisija gegužės 24 d. posėdyje nepritaikė dienraščiui „Lietuvos rytas” sankcijų, numatytų Kodekso 64 straipsnyje. Komisija nagrinėjo situaciją neformaliai, gilindamasi į kiekvieną atvejį ir vertindama jų visumą. Atsižvelgta į tai, kad: 1) du 2016 metų sprendimai dėl „Lietuvos ryto” pažeidimų priimti vykdant teismo įpareigojimą persvarstyti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimus dėl dienraščio publikacijų, paskelbtų 2013 metais; 2) remdamasi minėtomis 2013-ųjų publikacijomis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2014-03-31 jau buvo priskyrusi dienraštį „Lietuvos rytas” profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.
Svarstyme dalyvavusi redakcijos advokatė prašė atsižvelgti į tai, kad pažeidimų pobūdis nerodo jų piktybiškumo, jie nėra nuolatiniai. Pažeidimų gausą, jos manymu, nulemia informacijos srauto mastas.
Tame pačiame gegužės 24-osios posėdyje Komisija svarstė ir skundus dėl trijų „Lietuvos ryto” publikacijų, vieną iš jų pripažino pažeidus Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas. Pažeidimą nulėmė anaiptol ne informacijos mastas.
Autorius yra Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininko pavaduotojas
