Vaiko teisių apsaugos reformos suklupimai atveria vis daugiau spragų. Tėvai, įbauginti, kad tarnybos gali paimti vaikus po anoniminio skambučio, kelia klausimų, kas tie globėjai, taip saugomi nuo viešumo, nors yra išlaikomi iš valstybės pinigų. Tačiau yra rajonų, kur globėjai piktų žvilgsnių neatsigina jau daugybę metų ir nuolat patenka po didinamuoju stiklu.
Socialinius globėjus Lietuvoje ruošia ne tik savivaldybės, bet ir privačios organizacijos. Viena iš tokių yra VšĮ „Atsigręžk į vaikus“. Kaip save pristato pati įstaiga, jau 20 metų ji globoja vaikus, netekusius tėvų globos. 2017 m. VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ suvienijo jėgas su VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ ir jungtinės sutarties pagrindu ruošė socialinius globėjus Vilniaus rajonui. Tačiau Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė įžvelgia šių organizacijų veikloje neskaidrumų. Kilo įtarimų, ar paslaugas teikiantys globėjai iš viso yra ruošiami tinkamai priimti vaikus į savo namus ir jais rūpintis.
Organizacijų paruoštais globėjais suabejojo Širvintų rajono savivaldybė, įtarusi, kad globėjai ne tik nevykdo savo pareigų, bet ir yra tinkamai neparuošti. Kaip „Vakaro žinioms“ pasakojo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, didžiausia kliūtis išsiaiškinti kylančius klausimus dėl globėjų yra tai, kad nei jie, nei jiems atvežami globoti vaikai „nepriskiriami“ savivaldybei, kurioje gyvena: „Yra keli VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ globėjai, kurie yra širvintiškiai, tačiau leidimus būti globėjais gavę ne Širvintose. Jie dažnai gauna vaikus. Vienas iš šių vaikų vasarą buvo atvestas į darželį ir buvo pastebėta, kad vaiko pirštai ištinę, ranka subintuota. Buvo pasakyta, kad vaiką reikia vežti pas gydytoją, bet darželio direktorei globėjas atsakė, kad vaikui trūksta dėmesio. Kitą dieną ranka buvo dar labiau ištinusi. Trečią dieną vaikas buvo nuvežtas į Vilnių, kur nustatytas rankos stipinkaulio apatinės dalies lūžis. Tai nėra dėmesio stoka. Kai ėmėme situacija domėtis, vaikai iš šeimos buvo greitai paimti.“
Merė sako nesuprantanti, kodėl globėjai nenori išklausyti kursų savo savivaldybėje ir rūpintis savo rajono vaikais. „Žinojome, kad ši šeima ima vaikus vieną po kito. Nors viena globėja yra vyresnė nei 65 m., bet vaikus kažkaip gauna. Blogiausia, kad mūsų rajono vaikų teisių specialistai jų aplankyti negali, nes tai kitos savivaldybės vaikai. O vaikas tris dienas į darželį eina sulaužyta rankute.
Mums kilo klausimas, ar teisėtai ir teisingai paruošiami socialiniai globėjai. Ar tikrai globėjai ruošiami, ar tik yra kažką išklausę ar šiaip gavę pažymas, kad gali globoti vaikus“, – svarstė Ž.Pinskuvienė.
Dėl galimų vaiko teisių pažeidimų į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą kreipėsi Širvintų rajono savivaldybė, prašydama kontrolierės atlikti tyrimą dėl VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ įdarbintų socialinių globėjų. Pasirodo, socialiniai globėjai buvo darbinami nepatikrinus jų tinkamumo tapti globėjais, nepaisant įstatymuose nurodyto amžiaus cenzo. Tyrimo metu buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, susiję su vaikų perdavimu globėjams, pastebėta, kad globėjai netinkamai vykdo savo pareigas, o globai į šeimas paimama daugiau vaikų, nei tai nurodo įstatymas.
Globėjai
„Vakaro žinioms“ susisiekus su įtarimų sukėlusiais globėjais, šie tikino, kad nesutarimai su savivaldybe tęsiasi jau ne vienerius metus. Esą dalis rajone dirbančių globėjų neįtinka šiai valdžiai, o globotinio sulūžusios rankos istoriją papasakojo šiek tiek kitaip.
Nelaimė esą nutiko, kai šeimoje buvo globojami trys broliai. „Vaikas yra labai judrus. Vieną vakarą, grįžęs namo skundėsi, kad skauda ranką, nukrito nuo dviračio. Panašiai buvo nutikę prieš kelis mėnesius. Tą kartą priimamajame gydytojas uždėjo kompresą ir diagnozavo sumušimą. Pamanėme, kad ir šį kartą situacija tokia pati. Juo labiau kad vaikas neturėjo jokių skundų, važinėjo dviračiu ir paspirtuku kaip sveikas. Po kelių dienų, kai darželyje vyko renginys, iškilo klausimas, kodėl neturime pažymos iš gydytojo. Nuvežiau vaiką pas gydytoją, kur paaiškėjo, kad ranka yra lūžusi. Tačiau ir pats gydytojas paaiškino, kad dėl to, kokioje šeimoje jis augo anksčiau, vaiko „skausmo slenkstis“ aukštesnis, jis toleruoja skausmą. Istorija buvo išpūsta, nes mes savivaldybei vis kliūvame“, – pasakojo Sigitas Kirtiklis.
Jis sakė galintis tik spėlioti, kodėl dėl globojamų vaikų tenka nuolat atremti kritikos bangas: „Gal todėl, kad globojame ne Širvintų vaikus. Nors aš pats, kai dirbau vaikų teisių specialistu, savo noru globojau du sunkius paauglius, kad jie nepatektų į socializacijos centrą. Kai juos išleidome į gyvenimą, vėl kreipiausi į savivaldybę, tačiau gavau neigiamą atsakymą. Tuomet pradėjome bendradarbiauti su „Atsigręžk į vaikus“ organizacija. Aš pažymėjimą gavau 2008 m. dar būdamas vaiko teisių specialistu, kai bendradarbiavome su VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“.
Dažnai girdime kaltinimus, kad vaikus priimame dėl pinigų, esame laikomi verslininkais. Moka 300 eurų globėjui, kitus 300 eurų vaikui. Iš tų pinigų, kurie skirti globėjui, 160 Eur sumokame mokesčių. Uždarbis lieka 140 eurų. Bet juk darbas yra 24 valandos per parą, 7 dienas per savaitę. Aš dar dirbu Širvintų parapijos globos namuose, tad mokesčius sumoku du kartus.“
S.Kirtiklio mama, Valda Patinskienė, taip pat yra budinti globėja. Ji, kaip ir sūnus, globėjų kursus išklausė 2008 m. ir sako, kad nė karto iki šiol nėra kviesti kursų kartoti ar pasitikrinti pasirengimą. „Taip, man jau daugiau kaip 65-eri, bet aš tris kartus aplenkčiau tuos, kurie mus labiausiai skundžia“, – „Vakaro žinioms“ sakė V.Patinskienė. Moteris neslepia, kad už vaikus, kuriuos globoja pagal sutartį su nevyriausybine organizacija, šeimos biudžetą papildo didesnės pinigų sumos: „Vienam globojamam vaikui, kuris pas mus gyvena nuo 11-os, po kelių dienų bus 18-a. Kitam šiuo metu 13 metų, jį auginame nuo 9 metukų. Šie vaikai yra iš Širvintų. Už kiekvieną gauname po 300 eurų ir dar 30 eurų „vaiko pinigų“ iš savivaldybės. Kiti du vaikai yra iš Vilniaus rajono. Vienam 8 metukai, kitam ką tik sukako treji. Tai broliukai, jauniausią jų brolį globoja mano sūnus. Už šiuos vaikus gauname 330 eurų vaikui ir dar 300 eurų mums už darbą. Tai už vieną vaiką 630 eurų iš „Atsigręžk į vaikus“.
V.Patinskienė papasakojo, kad šiuo metu jų namuose gyvena keturi vaikai ir visus globėjai myli kaip savus, o pinigai čia neturi reikšmės: „Žmonės kalba, kad mes imame juos dėl pinigų, bet jie pas mus auga kaip namuose. Kažkada šios išmokos nebuvo tokios, kaip dabar. Anksčiau 150 eurų tik gaudavome už globą ir užteko. Aš kartais pasakau aplinkiniams, kad ir jie galėtų priimti nuskriaustą vaiką, tai išgirstu, kad ir už 1000 eurų per mėnesį nepriimtų.
Nežinau, kodėl mūsų savivaldybėje globėjai skirstomi į gerus ir blogus. Anksčiau niekam nekliuvom, pykčiai prasidėjo, kai su kitais žmonėmis palikome partiją. Yra buvusių bendražygių, kurie mums keršija. Beje, V.Patinskienė yra viena iš dviejų vietinių žurnalisčių, kurias šį pavasarį savivaldybė ištrynė iš bendros nuotraukos, padarytos po savivaldybėje pasirašyto Savižudybių prevencijos memorandumo.
Globėjus ruošiančios organizacijos skaičiuoja pelną
Už VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ globėjų parengimą ir vertinimą atsakinga kita VšĮ – „Pagalbos paaugliams iniciatyva“. Jos įkūrėjas ir vadovas Zigmas Giedrimas, o pati organizacija yra įrašyta į atestuotų asmenų ir įstaigų, įgijusių teisę vykdyti asmenų pasirengimo globoti ar įvaikinti vaiką patikrinimą, sąrašą. 2017 m. pabaigoje „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ organizacijos pelnas padidėjo 104,9 proc. Finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad iš visų 80’318 tūkst. eurų pajamų didžiąją dalį organizacija gavo iš valstybės biudžeto. Ši dalis siekė 49’326 tūkst. eurų.
Pajamos augo ir VšĮ „Atsigręžk į vaikus“. Jų finansiniai rodikliai rodo, kad 2017 m. pabaigoje, lyginant su 2016 m., organizacijos pajamos augo 32,4 proc. ir siekė 1 mln. 46 tūkst. eurų. Didžioji pajamų dalis – 865,47 tūkst. – iš valstybės biudžeto. Tačiau didelės pajamos dar nereiškia produktyvaus darbo. Pagal skelbiamus viešus duomenis, šioje organizacijoje dirba 51 darbuotojas ir vidutinis atlyginimas čia siekia 778 eurus.
Organizacija „Sodrai“ skolinga 2264,64 euro. Beje, tai ta pati organizacija, 2006 m. pagarsėjusi po to, kai savo paaugliams auklėtiniams vasaros stovykloje prie pietų įduodavo ir po cigaretę. Tuomet stovyklos metodiką aiškinanti organizacijos vadovė Sigita Ignatovičienė sakė, kad „Vaikams dalydami cigaretes bėgame nuo didesnės blogybės.“ Šį kartą direktorė nepanoro komentuoti situacijos Širvintų rajone.
Tačiau VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ vadovas Z.Giedrimas sutiko paaiškinti Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pastabas. „Dėl amžiaus cenzo gal ir tinkamas reikalavimas. Tačiau tai yra ne globėjas, o teikiantis paslaugas asmuo. Todėl kartu amžiaus cenzas yra ginčytinas, kadangi įstatymai nenumato jokio apribojimo dėl žmogaus amžiaus dirbti“, – tikino Z.Giedrimas. Jo manymu, Širvintų rajone kylantys konfliktai tarp savivaldybės ir globėjų yra kurstomi abiejų pusių.
Paklaustas, koks vaidmuo šioje situacijoje tenka pinigams, Z.Giedrimas neslėpė, kad jie – ne paskutinėje vietoje: „Kai vaikui teikiama laikinoji globa, šio vaiko išlaikymu rūpinasi valstybė. Tam skiriama pašalpa 152 eurai už kiekvieną vaiką, taip pat 152 eurai globojamo vaiko išmoka. Savivaldybės skiria skirtingus priedus. Su vaiku yra ką veikti, kartais reikia atsisakyti pagrindinio darbo. Niekas manęs neprivers eiti dirbti ten, kur mokama mažiau. Aš eisiu ten, kur moka daugiau ir siūlo geresnes sąlygas.“
