Manau, kad visų fizinio drausminimo atspalvių sugrūdime po „smurto“ sąvoka slypi bjauroka etinė ir emocinė problema.
Savaime išeina taip, kad daugelio mūsų tėvai, kadangi kai kuriais atvejais taikė sveikatai žalos nekeliančias fizines bausmes, yra „smurtautojai“. Suprantama, atbuline data nebaudžiama (o ir įstatymo anuomet nebuvo). Tačiau faktas, jog augome „smurtautojų“ šeimose niekur nedingsta. Esame nelaimingi vaikai, patyrę smurtą. Kaip gaila, kad anuomet nebuvo tarnybų, kurios būtų mus nuo mūsų smurtaujančių tėvų apgynę.
Tikrai? Įsivaizduokite, kad kažkas sako tai jums į akis. Mėginu tą įsivaizduoti ir aš.
Pirma, tai tiesioginis mano tėvų įžeidimas. Nes neįsivaizduoju geresnių tėvų už savo tėvus. Visiems tokių linkėčiau. Esu labai laimingas dėl to, ko, kaip ir kiek mane išmokė mano tėvai. Augau mylinčioje ir saugioje šeimoje, kurios nebūčiau iškeitęs į nieką. O kažkas drįsta mano tėtį ir mamą vadinti smurtautojais ir apgailestauti, kad man nutiko baisi smurto nelaimė? Juokinga. Bet kartu ir pikta.
Norite pozityvesnio įstatymo priėmimo? Galvokite, ką ir kaip sakote. Kalba ir žodžiai – svarbūs. Negalite tikėtis visuomenės džiaugsmo, pavadinę visas mamas smurtininkėmis. Kaip po to švęsti motinos ir tėvo dieną? Ar dažnai važiuojate pas smurtininkus su gėlėmis, juos apkabinate, bučiuojate, jais rūpinatės, vežate pas juos savo vaikus?
Kažkas čia su logika labai netvarkoje.
Antra, teigti, kad kokio nors veiksmo atveju nėra „lengvo ir sunkaus“ laipsnio gali tik riboto mąstymo arba politinių tikslų aklai siekiantis žmogus. Turbūt tas žmogus nuolat nusigeria, nes nepripažįsta skirtumo tarp 50 gramų ir litro, nuolat gauna į nosį, nes, norėdamas ką nors kritikuoti, vadina „avigalviu“ (juk nėra skirtumo tarp „tu avigalvis“ ir „jūs neteisus“), nuolat patenka į avarijas, nes „važiuoti reiškia važiuoti“ (nepriklausomai nuo greičio) ir t.t.
Jo gyvenimas greičiausiai visiškai chaotiškas ir net destruktyvus, nes bet kurioje srityje ignoruojant „lengvai ir sunkiai“ skirtį… na, nesunku įsivaizduoti.
Galėtume džiaugtis, kad toks žmogus nedirba teisėsaugoje, nes visus vienodai baustų laisvės atėmimu iki gyvos galvos arba 5€ bauda (nes „nusikaltimas yra nusikaltimas“), nedirba kepėju, nes visi kepsniai būtų sudegę arba neiškepę, nedirba policijoje, nes nuolat konfiskuotų automobilius arba paleistų prasižengėlius tik pagrūmojęs pirštu.
Visi suprantame, jog tai absurdas. Ir galime lengvai atsikvėpti: „kaip gerai, kad tokios nesąmonės nevyksta … nevyksta?“.
