Seimo narys Kęstutis Pūkas padavė į teismą žiniasklaidą, kuri paviešino galimą parlamentaro priekabiavimą per darbo pokalbius.
Vilniaus miesto apylinkės teisme trečiadienį vyksta parengiamasis posėdis byloje, kurioje ieškovas K.Pūkas įvardijamas kaip ieškovas civilinėje byloje dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės bei garbės ir orumo pažeidimo. Atsakovas šioje byloje yra Laisvas ir nepriklausomas kanalas (LNK).
K.Pūkas posėdyje nepasirodė, jam atstovavo advokatas Mantas Arasimavičius ir advokato padėjėja.
„Ginčas išlikęs, informacija paskleista neatitinka tikrovės, atsakovo pareiga įrodyti priešingai. Dėl atsakovo paskleistos informacijos prasidėjo šis skandalas, kol kas nematyti, kad ši informacija pasitvirtintų“, – teisme sakė politiko advokatas M.Arasimavičius.
Jis teismui pateikė keletą prašymų. Parlamentaro atstovas prašo išreikalauti medžiagą iš Seimo apsaugos funkciją vykdančio Vadovybės apsaugos departamento. Ji turėtų parodyti, kas kovo 8 dieną lankėsi pas K.Pūką. Pasak M.Arasimavičiaus, iš gautos VAD vaizdo medžiagos bus galima nustatyti asmenį, kas ir kokią informaciją rinko, ar buvo paskelbta žinia, ar įvykdyta provokacija, ar tai buvo objektyvi patikrinta informacija.
Atsakovas Laisvas ir nepriklausomas kanalas nurodė, kad informacijos rengėjas buvo kitas asmuo, bet jo neįvardijo.
„Kaip rengėjas turi būti patrauktas atsakovu, prašome išreikalaut duomenis apie rengėją. Paskelbta informacija buvo provokacinio pobūdžio, mes prašome išreikalauti žalią medžiagą, neiškarpytą. Kad matytųsi, kad rodė iniciatyvą kalbėti apie krūtines ir t.t.“,– sakė M.Arasimavičius.
Tuo metu atsakovo Laisvo ir nepriklausomo kanalo atstovas Ąžuolas Čekanavičius prašo stabdyti bylą, nes dabar nėra aišku, kuo baigsis ikiteisminis tyrimas dėl K.Pūko, kurį vykdo Generalinė prokuratūra.
Gegužę Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė priimantis nagrinėti seksualiniu priekabiavimu apkaltinto parlamentaro K.Pūko apkaltos bylą.
KT pažymi, kad Seimo paklausimus dėl apkaltos Teismas nagrinėja skubos tvarka, tačiau posėdis bus šaukiamas, kai bus atliktas bylos aplinkybių tyrimas ir pasirengta teisminiam posėdžiui. Tikėtina, kad toks posėdis įvyks rudenį, nurodoma Konstitucinio Teismo pranešime.
Seimas gegužės pradžioje nutarimu vienbalsiai kreipėsi į KT su prašymu pateikti išvadą, ar specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodyti K.Pūko veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Apkaltos procesą K.Pūkui Seimo specialioji komisija pasiūlė pradėti dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo. Komisijos vertinimu, K.Pūkas savo neetišku elgesiu diskreditavo valstybės ir Seimo autoritetą.
Išvadoje nurodoma, kad K.Pūkas netinkamai elgėsi su savo darbuotojomis, taip pat su kandidatėmis darbo pokalbių metu, kai „veiksmais, žodžiais, neverbaline kūno kalba buvo žeminamas kandidačių orumas, jos buvo akivaizdžiai diskriminuojamos dėl jų socialinės padėties“.
Įslaptintų liudytojų parodymais, kai kurios užuominos buvo akivaizdžiai seksualinio pobūdžio.
Viena į darbo pokalbį dėl padėjėjos vietos atėjusi liudininkė nurodė, kad K.Pūkas svarstė galimybę ją įdarbinti visuomenine padėjėja, nes neturi reikiamo išsilavinimo, o atlyginimą mokėti „vokelyje“.
K.Pūkas komisijos tyrimą vadina neobjektyviu ir šališku, sako ketinantis gintis iki pabaigos. Kaltinimus seksualiniu priekabiavimu su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos sąrašu į Seimą išrinktas parlamentaras neigia.
Sulaukus Konstitucinio Teismo išvados, apkaltos procesas bus tęsiamas Seime.
Pagal Seimo statutą, jei Konstitucinis Teismas nustato, kad nė vienas asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretus veiksmas neprieštarauja Konstitucijai, Seimas priima nutarimą apkaltos procesą nutraukti.
Jei KT pripažįstą Seimo narį sulaužius priesaiką ar šiurkščiai pažeidus Konstituciją, Seimas sprendžia dėl parlamentaro mandato panaikinimo. Seimo nario mandatas panaikinamas, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių, t. y. 85 parlamentarai.
