Skamba kontraversiškai ir net absurdiškai, nes p. A. Matonis, kaip žinomas žurnalistas yra laikytinas viešu asmeniu, LRT savo įtaka visuomeniniams politiniams procesams yra prilygintina valdžios institucijai, juolab yra viešas juridinis asmuo, todėl tokie asmenys turi mažiau imuniteto nuo kritikos, nei privatūs asmenys, tame tarpe jų adresu yra labiau toleruotina ir aštri kritika.
Šiuo atveju A. Matonio laikysena Panoramos laidoje pateikiant informaciją apie Trakų autobusų stoties istoriją akivaizdžiai parodė, jog jis LRT eteryje, būdamas to eterio žurnalistu proteguoja privatų verslininką.
Dar primintina, kaip Panoramos laidoje dėl tos pačios istorijos buvo užsipuolamas ir žeminamas Trakų Nac. Parko direktorius Gintaras Abaravičius, apie kurį LRT sąmoningai pateikė netikslią informaciją, susijusią su jo statusu ikiteisminiame tyrime minėtoje istorijoje.
Visi matėme tas kelias Panoramos laidas, kurios buvo gėdingos ir absoliučiai prasilenkiančios su žurnalisto etika.
Deja, Lietuvos teismams tokie dalykai, panašu, kad neįdomūs, neįdomu tai ir Žurnalistų etikos inspektorei.
Lietuvos teisėsauga pasiekė aukštą lygį – ar nuo šiol teismai gins žurnalistų „teisę” skleisti tendencingą informaciją, proteguoti atskirus privačius verslininkus ar tiesiog meluoti?
