Vilniaus Forumas kviečia telktis į Lietuvos Forumą

Birželio 7 d. Lietuvos mokslų akademijoje „Vilniaus forumas“ surengė konferenciją „Visų pirma – Lietuva! Sąjūdžio vizija XXI amžiaus Lietuvai“. Renginys skirtas prieš 29 metus (1988 m.) susibūrusiam Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui paminėti.

Konferencijoje pranešimus skaitė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Bronius Leonavičius, politologai Dovilas Petkus ir Vytautas Sinica, Vilniaus universiteto profesorius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Radžvilas. Jie apžvelgė dabartinę šalies ekonominę ir socialinę būklę, aptarė Lietuvos ateities galimybes, kaip neišnykti iš pasaulio valstybių žemėlapio.

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Br. Leonavičius trumpai apžvelgė Sąjūdžio istoriją, paminėjo neįgyvendintas jo programines nuostatas.

Politologas D.Petkus lygino Sąjūdžio programą su šiandieniniais valstybei keliamais uždaviniais: Sąjūdis kvietė keisti Lietuvos švietimo sistemą ir kurti ją tautinės mokyklos pagrindu. Tačiau tautinės mokyklos idėja žlugo dar nepriklausomybės pradžioje. Dėl to ir turime tokį rezultatą: apie 70 proc. Lietuvos mokinių savo ateities nebesieja su Lietuvos valstybe, ketina visam laikui emigruoti. Mūsų švietimo sistema ugdo jaunąją kartą, kuri galimų iššūkių akivaizdoje pasirengusi ne ginti ir saugoti Lietuvos valstybę, o pasitraukti. Tad didesnis tokios švietimo sistemos finansavimas tampa beprasmis, nes ji rengia žmones kitų valstybių darbo rinkai.

Politologas V.Sinica kalbėjo apie neoliberalizmo grėsmes tautiškumui, religijai, šeimai ir Lietuvos valstybei. Jo nuomone, stambusis kapitalas dirba ranka rankon su globalizacijos fanatikais, kurie siekia panaikinti kolektyvinius tapatumus, išardyti tautines valstybes, paversti žmones judria darbo jėga.

Pranešėjo teigimu, dažnai pamirštama, kad kalba ir istorija yra grindžiami pagrindiniai lietuvių tautinio tapatumo ryšiai. Šiems dalykams reikalingas išskirtinis statusas – visuotinumas ir valstybės apsauga. Valstybinį statusą lietuvių kalbai suteikti reikalavo Sąjūdis. Šis programinis uždavinys buvo įgyvendintas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę. Tačiau šiandien lietuvių kalbos monopolijai paskelbtas karas. Tik nesigilinantiems į problemos esmę gali atrodyti, kad įrašai asmens dokumentuose nevalstybine kalba yra simbolinis ar nereikšmingas dalykas.

Politologo nuomone, kai kurie politikai ir istorikai, kviesdami įsileisti į lietuvių kalbos raidyną tris papildomas (W,Q ir X) raides ir leisti užsieniečių vardus bei pavardes rašyti pirmame Lietuvos piliečių paso puslapyje, atvirai meluoja, neva tai tokia įprasta vakarietiška praktika, neva papildomų raidžių reikalauja vakarietiška teisė bei dvišalė Lietuvos ir Lenkijos sutartis, nors nei Vakarų valstybėse panašios praktikos, nei dvišalėje Lenkijos sutartyje panašaus Lietuvos įsipareigojimo nėra, o visus tarptautinius teismus šiuo klausimu Lietuva yra laimėjusi. Politologo nuomone, politikai meluoja ir dėl to, kad Lietuvių kalbos komisija neva yra pritarusi svetimvardžių rašymui paso pirmame puslapyje su papildomomis trimis raidėmis, nors komisija tikrai tokiai iniciatyvai nepritaria.

Pranešėjas teigė, kad savo neveikimu valstybė skatina tariamą pliuralizmą svarbiausiais mūsų istorijos klausimais, negina savo istorijos, nereikalauja atsakomybės už Vilniaus okupacijos neigimą, lietuvių skelbimą žydšaudžių tauta, Birželio sukilimo dalyvių niekinimą ir pan.

Profesorius V. Radžvilas kalbėjo apie globalia neoliberalizmo ideologija grįstos tarptautinės tvarkos griūtį ir struktūrinę Europos Sąjungos krizę (Brexit, D.Trumpo išrinkimas JAV prezidentu ir kt.), kuri Lietuvai kelia saugumo grėsmę. Jis ironizavo Lietuvos politinio elito laikyseną, kažkuo primenančią buvusių Lietuvos valdančiųjų elgiasi sovietų imperijos byrėjimo išvakarėse, stebėjosi jo patiklumu, neva iškilus grėsmei „mus kažkas apgins”.

Iliustruodamas šį pasitikėjimą V. Radžvilas prisiminė euro įvedimo Lietuvoje istoriją. Tuo metu kaimyninei Lenkijai, kuriai buvo pasiūlyta įsivesti eurą, vadovavo dabartinis ES lyderis Donaldas Tuskas. Nepaisant jo palankumo ES, D.Tuskas pareiškė, kad Lenkija į tokį neaiškų projektą tiktai neinvestuos. Tapęs ES vadovu, D.Tuskas atvyko į Vilnių pasveikinti mūsų šalies valdžią su euro įvedimu. Būtent po euro įvedimo smarkiai pakilusios kainos sukėlė Lietuvoje dar didesnę emigracijos bangą.

V.Radžvilo nuomone, emigracija šiandien kelia tiesioginį pavojų fiziniam tautos išlikimui. Ji įgavusi tokį mastą, kad apie šviesią valstybės perspektyvą nebekalba net didžiausi cinikai, kadaise teigę, jog išsikovojome laisvę emigruoti. Taigi Lietuva ir vėl susidūrė su egzistenciniais vidaus ir išorės iššūkiais, kurie gali būti politinės ir istorinės lietuvių tautos ir valstybės katastrofos ženklai.

Pranešėjas pažymėjo, kad Anglijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje veikia galingi intelektualų centrai, kurie ekonominės krizės metu ėmėsi analizuoti visus galimus ES raidos scenarijus, tarp jų ir žlugimo scenarijų. Deja, Lietuvoje tokių diskusijų nėra – jos nepageidaujamos. Bet kokiai kritiškai nuomonei nuslopinti pasitelkiama sovietmetį primenanti propaganda, kitaminčiai vadinami prorusiškais, klijuojamos kitokios etiketės.

Profesorius priminė to meto Sąjūdžio raginimą valdžią mažinti žmonių socialinę atskirtį, tačiau po beveik trisdešimties metų ši atskirtis dar labiau išaugo – ją ir toliau didina vien turtingiesiems sukurta šalies mokesčių sistema. Tuo metu Sąjūdis kvietė kovoti su nomenklatūros privilegijomis, tačiau dabartinės nomenklatūros privilegijų mastas tapo nepalyginamai didesnis. Iliustruodamas pastarąją mintį jis paminėjo šiuolaikinių valdininkų keliones į Naująją Zelandiją semtis patirties kovoje su korupcija.

Taigi, kaip ir tomis dienomis, Lietuvos visuomenei iškilo klausimas: ar ji gali toliau kliautis šalies valdžia ir pasyviai stebėti priimamus sprendimus, ar vis dėlto žmonės privalo patys imtis iniciatyvos ir prisiimti atsakomybę už Tautos ateitį bei valstybės likimą.

Konferencijoje buvo įvardintas ir pagrindinis tikslas – kitąmet, minint Sąjūdžio 30-metį, suburti Lietuvos forumą, kuris demokratinėmis ir teisinėmis priemonėmis skatintų valdžią atviram ir sąžiningam dialogui su visuomene apie valstybės padėtį ir jos ateities perspektyvas. Organizatoriai sieks, kad Vilniaus forumo pavyzdžiu visoje Lietuvoje savarankiškai įsisteigtų aktyvių ir patriotiškų piliečių forumai, kurie ateityje sudarytų visą kraštą aprėpiantį forumų tinklą – Lietuvos forumą.

Aptarti ir svarbiausi Vilniaus forumo darbai ateičiai: ypatingas dėmesys bus skiriamas artėjančiai mokesčių sistemos reformai – bus siekiama, kad valdžia įgyvendintų ne dar vieną imitacinę, o tikrą ir teisingą, socialinę atskirtį mažinančią ir pilietinę sanglaudą stiprinančią mokesčių reformą.

Forumas išplatino raginimą valstybės vadovams iš esmės keisti šalies ekonominę socialinę politiką. Pritariančius šiam Forumo raginimui kviečiama pasirašyti PETICIJĄ.

Nuspręsta surengti ir mokslines-praktines konferencijas, viena kurių pavadinimu „Kam tarnauja Lietuvos istorija?“, turėtų būti skirta šalies piliečių tautinės ir valstybinės sąmonės ugdymo problemoms aptarti, o kita, pavadinimu „Kam tarnauja Lietuvos politikos mokslai?“, būtų skirta didėjančioms grėsmėms Lietuvos nacionaliniam saugumui ir augančiam profesionalių bei valstybiškai atsakingų vidaus ir išorės politikos tyrimų poreikiams nagrinėti.

V.Leonavičiaus D.Petkaus ir V.Sinicos pranešimus galima išklausyti paspaudus šį paveikslėlį:

V,Radžvilo pranešimą galima išklausyti paspaudus šį paveikslėlį:

„Pozicijos“ inform.