Vincentas Jasiulevičius – „Lietuvai pagražinti” draugijos narys.
Siūlau kandidatams į LR Seimo narius:
Periodiškai – kartą per ketvirtį atsiskaityti raštu ir gyvai susitikti, kaip sekasi Seime vykdyti rinkiminius įsipareigojimus, prieš tai pranešti per radiją, skelbimų lentose.
Rajonų, miestų rinkimų teritorinėse apygardose privalo susiburti rinkėjai visuomenininkai, (Vietos bendruomenių, NVO, akademinė visuomenė, tai yra ekspertai įvairių profesijų), į grupes ekspertų, kurie padėtų rinkėjams bendrauti su kandidatais į Seimą, rinkiminėje kampanijoje. Įteiktų tiesiogiai raštu ar elektroniniu paštu kandidatams Klausimyną ir Susitarimą – sutartį, kad atsakytų į klausimus, pasirašytų ir grąžintų teikusiam adresatui. Įvertintų kandidatų gebėjimus, jų bendravalstybinių problemų sprendimų, priemonių, tikslų programas, kuriant gerovę Lietuvoje.
Dėl Lietuvos respublikos seimo rinkimų įstatymo neatitikties ir konstitucijos 55 straipsniui, rinkėjai neturi galimybės išrinkti tinkamus atstovus-seimo narius.
LR Konstitucijos 55 straipsnis, nustatydamas LR Seimo narių pasyviosios rinkimų teisės garantijas, įtvirtina visuotinę, lygią ir tiesioginę rinkimų teisę slaptu balsavimu išrinkti 141 Seimo narį keturių metų terminuotai kadencijai.
Lygi rinkimų teisė negali reikšti ko nors kito, kaip tik kiekvieno piliečio vienodas sąlygas pretenduoti į Tautos atstovo statusą.
LR Konstitucijos 29-asis straipsnis, nustatydamas, jog įstatymui visi asmenys lygūs, garantuoja, kad jokiame įstatyme negali būti privilegijų, kokiai nors piliečių grupei ar atskiriems asmenims ne tik pasirinkti darbą bei verslą (LR Konstitucijos 48 str.), bet ir dalyvauti valdant savo šalį (LR Konstitucijos 33 str.).
Tačiau Seimo rinkimų įstatymas pažeidžia konstitucinį lygybės principą, piliečiams pretenduojant į Tautos atstovybę: partijų remiami pretendentai gali dvejopai (tas pats asmuo partijos sąraše ir vienmandatėje apygardoje) pretenduoti į parlamento narius, kai kiti piliečiai dvejopa forma tapti Seimo nariais neturi įstatyminės teisės. Toks LR Seimo rinkimų įstatymas yra antikonstitucinis.
Rinkėjai siūlo LR Seime inicijuoti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymą, turint tikslą anuliuoti Seimo rinkimų įstatyme antikonstitucines nuostatas, pažeidžiančias asmenų lygybės įstatymui principą – visiems lygiai, teisingai. Dabar galiojančiu LR Seimo rinkimų įstatymu rinkėjai klaidinami. Vienu metu kandidatas į LR Seimo narius įrašytas dviejuose balsavimo biuleteniuose (vienmandatiniame apygardos ir daugiamandatiniame partijų sarašuose). Daugiamandatiniame sąraše galima reitinguoti kandidatus – penketą asmenų. Tačiau bet kuriuos atveju išlieka pirmas sąrašo dešimtukas nekintantis. Tai užtikrina partinės nomenklatūros buvimą Seime vietą iki gyvos galvos.
Lietuvoje likę solidaus amžiaus rinkėjai nedalyvauja tokiuose „ronkimusoe“ – Seimo nariui išrinktam abiejuose sąrašuose nėra dviejų vietų. Tuo atveju jis išsibraukia iš daugiamandatinio sąrašo, užleisdamas savo vietą sekančiam iš eilės kandidatui. Įsidėmėtina, Partijų iškelti kandidatai vienmandatiniuose sąrašuose bei daugiamandatiniuose partijų sąrašuose rinkimų kampanijose dalyvauja nelygiomis sąlygomis- privilegijuotai, netgi yra diskriminijuojantis finansavimas.
Būtina tobulinti Valstybės valdymą, sudaryti piliečiams galimybę dalyvauti Valstybės valdymo reikaluose, panaikinti antikonstitucinę LR Seimo rinkimų įstatymo nuostatą- daugiamandatinį rinkimą, įteisinti tiesioginius visų Seimo narių rinkimus rinkimų apygardose. Lietuvos Respublikos Rinkimų kodekso parengimui, Piliečių- rinkėjų pasiūlyti Įstatymų pataisymai pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui netgi prieš aštuonerius metus ir vėliau. Daugumoje pataisų siūloma: 70 –tyje (vienmandačių) apygardų rinkti po du daugiausia balsų gavusius kandidatus į Seimo narius ir mažiausioje 71-oje apygardoje rinkti tik vieną Seimo narį. Būtų sudaromas kiekvienoje apygardoje bendras sąrašas lietuviško alfabeto tvarka, į kurį teiktų (pagal kvotas 1- 2 asmenis) partijos,
Nevyriausybinės organizacijos (NVO, patys išsikeltų asmenys ir dalyvautų lygiomis sąlygomis rinkimų kampanijoje, žiniasklaidoje. Tai atitiktų LR Konstitucijos 55 str. nuostatą. Kiekvienas kandidatas privalo pateikti LR Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos bendravalstybinių problemų sprendimo tikslinę programą, pagrindinius asmens biografinius duomenis-atspindinčius kompetentingumą dirbti LR Seime bei visa tai pristatyti Rinkimų apygardos, (rajono, miesto), rinkėjams. Seimo valdančiąją daugumą formuoti išrinktų LR Seimo narių daugumos bendravalstybinių tikslų sutampančių tikslinių programų pagrindu ir vykdyti prioriteto tvarka per kadenciją. Jeigu rinkti atstovai realiai nevykdo rinkiminių įsipareigojimų ir sutartos rinkiminės programos, Rinkimų įstatymuose privalu įteisinti galimybę, (po metų darbo atstovaujamoje valdžioje), atšaukti visų lygių atstovus, dviem trečdaliais bendruomenės rinkusių rinkėjų balsų dauguma per LR Vyriausiąją rinkimų komisiją, Administracinį teismą.
Šios kadencijos Seimo nariai nepareiškė valios panaikinti asmeniniai naudingą antikonstitucinę LR Seimo rinkimų įstatymo nuostatą. Piliečiai galėtų patys 2016 m. rudenį, Seimo rinkimų metu tai spręsti „Tautos tyliuoju referendumu“ ir tokiu būdu, išrinkdami 71 seimo narį tiesiogiai –vienmandatėse rinkimų apygardose, o partijų sąrašų biuletenius perbraukti ir užrašyti „nedalyvauju rinkimuose“ arba „balsuoju prieš visus“.
Partijų sąrašai (tarpininkas), toks balsavimas prieštarauja LR Konstitucijos 55 str. nuostatai. Tuo pačiu bus įvertintas LR Seimo narių darbas bei išrinkta 2016 m. Seimo rinkimuose apie 100 LR Seimo narių, atitiks ženkliai sumažėjusį Lietuvos gyventojų atstovavimą LR Seime. Būkime neabejingi, sąmoningi, aktyviai dalyvaudami 2016 m. rudenį LR Seimo rinkimuose, išspręsime LR Seimo rinkimų įstatymo prieštaravimą LR Konstitucijai. Rinkėjų sąmoningumo-pilietinės, darbdavio pareigos atlikimo dėką – sąžiningai parinkti aukštos moralės, kompetentingus „darbininkus“ į Seimą ar Savivaldybę (narius), pasamdyti ir paprašyti atsiskaityti kartą per ketvirtį, o ne kas keturi metai, (būtina kontrolė Seimo nario pareigų atlikimo). Užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius paskatintų dalyvauti Rinkimuose galimybė dalyvauti elektroninio balsavimo būdu, turėti Seime keletą atstovų. Taip išrinktas LR Seimas imsis esminės pertvarkos Valstybės valdyme, bus sėkmingesnis gerovės kūrimas Lietuvoje ir kad neišsivaikščiotų Lietuva. Ugdykime Lietuvos politinio elito bendravimo įgūdžius su Lietuvos visuomene, rinkėjais. Pamėginkime nors kartą sąžiningai parinkti Seimo „darbininkus“, pasamdyti ir pastoviai kontroliuoti jų veiklą.