Daugybei tradicinių ir krikščioniškų pažiūrų rinkėjų Europos Parlamento rinkimuose visu aštrumu iškyla pasirinkimas tarp vienintelių provakarietiškų alternatyvų: TS-LKD ir Vytauto Radžvilo komiteto. Konservatyvus rinkėjas tikriausiai ilgus dešimtmečius balsavo už konservatorius arba krikdemus iki jų susijungimo, o vėliau balsavo už jungtinę partiją. Šiandien jis draskomas vidinių abejonių, nes mato, kad TS-LKD po vadovybės pasikeitimo tapo iš esmės liberali.
Dauguma frakcijos narių palaiko gėjų partnerystes, Tomaševskio kalbinius reikalavimus, ES virsmą federacija, vaikų atiminėjimą iš tėvų ir kitas kairuoliškas iniciatyvas. Tos pačios liberalios bei federalistinės pažiūros atsispindi ir partijos EP rinkimų programoje. Kad situacija būtent tokia, plačiai kalba žinomi krikščionys kaip Tomas Viluckas ar kunigas Robertas Grigas, tuo viešai baisisi partiją paliekantys nariai. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius dar lapkritį viešai pasakė, kad krikščioniškų vertybių rinkėjui nebeliko už ką balsuoti.
Tačiau ilgametis TS-LKD rinkėjas dar tiki šia partija, nes joje yra likę pavienių konservatyvių politikų, kaip Rimantas Dagys, Paulius Saudargas ar Audronius Ažubalis. Būtent Audronius Ažubalis yra šio ištikimo rinkėjo (neretai tremtinio ar laisvės kovotojo) favoritas ir motyvas dar kartą palaikyti TS-LKD artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Pasirinkimas tad yra tarp Vytauto Radžvilo ir Audroniaus Ažubalio.
Audronius Ažubalis yra tiek šaunus politikas, kiek galima norėti iš sisteminės partijos drausmingo nario. Konservatyviai balsuojantis ir kalbantis, registruojantis daug konservatyvių iniciatyvų, žodžiu, atitinkantis partijos deklaruojamas vertybes.
Tiesa, Ažubalio principingumas turi ribas ir kai liberalus partijos pirmininkas tikrai griežtai neleidžia elgtis konservatyviai, tos ribos ir neperžengiamos, kaip nutiko su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisomis: A. Ažubalis nei pasirašė, nei į balsavimą atėjo, o pavyzdžiui, R. Dagys – ir pasirašė, ir balsavo už, nors Gabrielius griežtai draudė. Negali visi būti principingi kaip Dagys, tai suprantama ir būtų galima balsuoti už Ažubalį ir suprasti tą darančius su viltimi, kad pavyks išreitinguoti į EP nors vieną konservatyvų atstovą.
Tačiau ši viltis neturi jokio pagrindo. Audronius Ažubalis TS-LKD rinkiminiame sąraše yra penktas. Žvelgiant į apklausas, o ir logiškai mąstant, TS-LKD gali pagrįstai tikėtis trijų EP mandatų, o apie keturis svajoti, bet geriau tyliai, nes tam reikėtų surinkti virš 24 procentų balsų, ko paprasčiausiai nebus, o ir tada keturi mandatai nebūtų garantuoti, nes labai tikėtina, kad 5 procentų ribą peržengs daug sąrašų ir daug kas dalinsis po vieną mandatą, taip nuskriausdami daugiausiai surinkusiuosius. Taigi TS-LKD mandatai daugiausiai trys, o Ažubalis penktas.
Žinoma, kiekvienas žemai sąraše esantis kandidatas motyvuoja save ir rinkėjus sakydamas, kad galima reitinguoti. Tačiau reitingavimas ne visagalis ir bejėgis prieš inerciją. Pirmasis TS-LKD sąraše esantis Liudas Mažylis yra vienas geriausiai vertinamų asmenų Lietuvoje ir kai kurie rinkėjai atvirai sako, kad nori jam padovanoti gerą pensiją. Neabejoju, kad mandatą jis gaus.
Tuo neabejojo ir pati TS-LKD, protingai pasikvietusi jį vesti partijos sąrašą ir pritraukti galybę balsų. Antrasis sąraše A. Kubilius – nekenčiamas kitų partijų rinkėjų, bet gerbiamas ir mylimas konservatorių, kurie šį sąrašą ir reitinguos. Žemiau – Radvilė Morkūnaitė ir Rasa Juknevičienė – taip pat garsios, savų rinkėjų mylimos politikės. Greičiausiai jos tarpusavyje ir varžysis dėl trečiojo mandato. Nedrįsčiau prognozuoti, kuri kurią aplenks.
A. Ažubaliui dėl trečiosios vietos reikėtų aplenkti jas abi, tačiau to padaryti nėra prielaidų. Pirma, abi šios politikės per rinkimų reitingavimą pakyla iš savo vietos pirminiame partiečių sudarytame sąraše. Ažubalis, priešingai, jame nukrenta. Kitaip tariant, partinis reitingavimas Ažubaliui palankesnis nei rinkimai, o Morkūnaitei ir Juknevičienei – priešingai. Tą liudija pastarųjų rinkimų rezultatai: 2016 metų Seimo rinkimuose Juknevičienė kilo iš 7 vietos į 6, Morkūnaitė iš 9 vietos į 8, o Ažubalis krito iš 17 į 21.
Skaičiai nemeluoja. 2019 metais negali būti kitaip ir dėl to, kad Morkūnaitei ir Juknevičienei rinkimų štabas ir iždas skiria daug didesnį dėmesį nei žemiau esantiems kandidatams. Radvilė Morkūnaitė yra žymiai labiau reklamuojama, o jos, Kubiliaus bei Juknevičienes rinkiminiai bukletai nešiojami kartu su Šimonytės rinkimine medžiaga.
Juo labiau ši tendencija išryškės, nes esama eilės priežasčių, dėl kurių potencialus Ažubalio rinkėjas jau dabar neateis jo reitinguoti. Pirma, nors pats Ažubalis gina Šimonytę kaip reikalauja partinis solidarumas, didelei daliai jo rinkėjų tai nėra artima kandidatė, tad ir Prezidento rinkimų antrojo turo mobilizuojančio efekto nebus tokio, kokį pajaus liberalesni ir aukščiau esantys TS-LKD kandidatai.
Antra, daugybė potencialių Ažubalio rinkėjų jau dabar yra apsisprendę balsuoti už V. Radžvilo sąrašą kaip „grynesnį“ pasirinkimą, giriasi apie tai socialiniuose tinkluose ir agituoja tą patį daryti kitus. Jokia paslaptis, didžiulė dalis Radžvilo komiteto narių, kaip tas pats minėtas kunigas Grigas iki šiol ilgus metus buvo nuoseklūs konservatyvesniojo TS-LKD sparno rinkėjai. Ažubalio rinkėjai. Šiemet taip nebebus.
Galiausiai trečia, krikdemiškas rinkėjas, kurio tikisi sulaukti A. Ažubalis, neišvengiamai mato, kad Ažubalis su savo pažiūromis sąraše vienas kaip vilkas ir tiesiog neturi ko daugiau reitinguoti. Tai irgi ženkliai mažina potencialių rinkėjų skaičių.
Šis momentas vertas atskiro dėmesio. Ažubalis TS-LKD sąraše su savo pažiūromis yra balta varna. Visi kiti kandidatai, vis dar viešai pasisakantys prieš Europos federacijos kūrimą, už prigimtinę šeimą ir kitus konservatyvius principus yra nukišti giliai į antrąją sąrašo pusę, apie 13-14 numerį (būtent ten slepiasi Abramikienė ir Dagys). Pirmajame TS-LKD sąrašo dešimtuke be Ažubalio nėra nė vieno politiko, kuris viešai pasisakytų prieš naująją partijos liniją skatinti gilesnę ES integraciją ir atiduoti ES spręsti vis daugiau politikos sričių.
TS-LKD rinkimų programa yra atvirai federalistinė ir visi pirmojo dešimtuko nariai, išskyrus Ažubalį, tą palaiko arba dėl paslaptingų priežasčių niekaip neišsako savo prieštaravimų viešai. L. Mažylis teigia, kad ES nereikia nei ardyti (tiesa), nei reformuoti (klaida), A. Kubilius atvirai kviečiai gilinti integraciją, K. Masiulis taip pat viešai deklaravęs palaikymą federacijos kūrimui, L. Andrikienė ir E. Zingeris yra net pasirašę kurti federaciją (taigi panaikinti nacionalines valstybes) kviečiančią deklaraciją. Kiti šiuo klausimu geriausiu atveju tyli, tačiau tylėjimas yra pritarimas, žinant, kad ES elitas nuosekliai siekia, kad ES judėtų federacijos, taigi valstybių panaikinimo linkme. Tokiame pirmajame dešimtuke Ažubalis su savo tautinėmis nuostatomis atrodo kaip balta varna. Kyla natūralus klausimas, ką jis apskritai ten veikia?
Tačiau kyla ir kitas, ne toks akivaizdus klausimas, kurį viešai iškėlė apžvalgininkas Tomas Viluckas. Balsas už tokią TS-LKD, net ir reitinguojant vienišą A. Ažubalį, yra žalia šviesa toliau judėti liberalizmo keliu. Jeigu šiemet sąrašo pirmoje pusėje dar likęs vienas paskutinis konservatyvus kandidatas, tai išlaikant tendencijas, kituose rinkimuose nebebus ir jo. Konservatyvių žmonių balsai įtvirtins šią pergalę. Trumpojoje perspektyvoje balsas už TS-LKD reitinguojant Ažubalį ir tikintis konservatyvaus atstovo EP, paprasčiausiai padės išrinkti liberalius federalistus kaip Morkūnaitė ar Juknevičienė – bendras TS-LKD balsų skaičius išaugs, bet reitingo balsų Ažubaliui tikrai neužteks. Ilgojoje perspektyvoje toks balsavimas skatins tolesnį partijos liberalėjimą ir silpnins pačius krikdemus bei alternatyvos galimybę apskritai. Balsas už Ažubalį konservatyviam patriotiškam rinkėjui (tremtiniams, politiniams kaliniams, krikdemams, sąjūdiečiams ir kitiems, kurių nuostatas Ažubalis iš tiesų atitinka) yra šūvis sau ir konservatizmui į koją.
Jeigu jūsų pasirinkimas yra tarp Audroniaus Ažubalio reitingavimo balsuojant už liberalų TS-LKD sąrašą ir Vytauto Radžvilo jo paties tradicinių vertybių sąraše, būtent balsas už Radžvilą yra vienintelis logiškas pasirinkimas. Priešingu atveju gegužės 27 dieną gali tekti gailėtis, kodėl iš inercijos balsuojant „kaip įprasta“, iki mandato pritrūko ir vienam, ir kitam.
