Prof.Gediminas Merkys. PARADOKSAS: UŽ RADŽVILĄ, UŽ NAUSĖDĄ

Daugeliui dabar dilema, už ką balsuoti EP ir LR Prezidento rinkimuose? Pasidalinsiu savo nuomone bei įžvalgomis.

Pradėkime nuo Europos parlamento. JAV ir ypač Europoje į politinę valdžią prasiveržė jėgos, norinčios pristabdyti globalizmą (prašau nepainioti su globalizacija). Siekiama išsaugoti nacionalinių valstybių ir tradicinių vertybių likučius, užtraukti rankinį stabdį įsisiautėjusiam neoliberalizmui.

Faktai? Trumpo išrinkimas JAV. Nesvarbu, kad jis nepatrauklus mužikas, svarbu, kokie jo politiniai siekiai ir realūs veiksmai.

Toliau BREXIT, geltonųjų liemenių protestai Prancūzijoje, tautiškai orientuotų jėgų sėkmingas ėjimas į valdžią daugelyje Europos šalių: Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Vengrijoje.

Sisteminė Lietuvos žiniasklaida, politikai dejuoja dėl tariamo populizmo ir radikalų. Tokia partija kaip AFD – Alternatyva Vokietijai – greitai bus gąsdinami vaikai.

Be reikalo. Vokietija – nėra marginalinė valstybė. Jos parlamentas – nėra marginalinis. Nėra marginalinė ir AFD partija, atsiriekianti vis daugiau valdžios ir Bundestage, ir federalinių žemių parlamentuose. AFD – profesorių partija. Kaip mokslininkas, tris metus dirbęs mokslinį darbą Vokietijos universitetuose, pasakysiu – Vokietijoje nėra netikrų profesorių, kaip ne kur kitur… Tie vokiečių profesoriai atėjo į politiką supanikavę, paskubomis ir buvo išrinkti tam, kad stabdytų nacionalinės valstybės išmontavimą ir tradicinių vertybių sunaikinimą.

Niekas iš esmės nepasisako už ES išmontavimą. Visi supranta: užtektų kinams numesti ant Europos po ryžio grūdą ir kas būtų? Baltijos šalių nesimatytų visai. Paryžiuje matytųsi Eifelio bokšto galiukas, dydžio sulig katino cipuku… ES tikrai bus, kadangi ji europiečiams reikalinga. Klausimas ir interesas toks: ar Briuselis galutinai virs Maskvos politbiuro tipo centru, ar ES bus Tėvynių Europos santalka? Ar bus apsaugotos tautinės valstybės ir tautų kalbos? Ar dėsime krikščioniškos Europos kapinėse užvalkalą ant senų kryžių, kad neįžeistume musulmonų ir budistų? Sveikas protas sako, kad nuoširdžiai gerbti kitas religijas galima ir neužmovus „čecholo“ ant mūsų kryžių.

Kažkada Lietuva buvo Sovietų sąjungos griovėja ir dėl to jau įėjo į Pasaulio istoriją. Dabar vėl vyksta kova už civilizaciją ir gerovę. Kovos esmė – pristabdyti globalizmą ir pražūtingas politines praktikas – neoliberalizmą, kairuoliškumą (leftizmą), radikalųjį genderizmą, kuris naikina tradicinę šeimą.

Tik Lietuvos rinkėjai šioje kovoje kažkodėl nusprendė „pastovėti po medžiu“. Paskutiniuose LR Prezidento rinkimuose I. Šimonytė, G. Nausėda ir S. Skvernelis susirinko keturis penktadalius visų balsų. Tautines ir tradicines vertybes ginantys kandidatai – A. Juozaitis ir M. Puidokas – balsų gavo apgailėtinai mažai. ES, panašu, keisis, demokratizuosis, tačiau be Lietuvos įnašo. Kadaise Maskvai, dabar Briuseliui padlaižiaujantis mūsų elitas „persiauklės“ pats, kai šiek tiek pasikeis „generalinė linija“ pačioje ES. Tik Lietuvos eilinis rinkėjas panašu, šiame procese nedalyvaus.

Tiesą sakant, Lietuva dar gali pasitraukti iš po medžio ir nusiųsti savęs vertus atstovus į Europos parlamentą. Tai – profesorius Vytautas Radžvilas ir jo komitetas „Susigrąžinkime Lietuvą“. Šio komiteto vertybės nuoširdžios, kilnios, o jo lyderis – intelektualas, patriotas, tikras europietis. Sąjūdžio pirmeivis ir karžygys V. Radžvilas nesusitepė valdžia ir korupcija, jo reputacija nepriekaištinga.

Dar tautines vertybes bando propaguoti R. Paksas. Deja, visi matėme, kad jo rinkimų kampaniją jau seniai padeda organizuoti Kremlius ir Putino žvalgai. Taip, turiu galvoje R. Pakso „neplanuotą“ susitikimą su V. Putinu Maskvoje. R. Paksas – netikras pranašas.

Taigi, tik už V. Radžvilo komitetą „Susigrąžinkime valstybę“.

Toliau, apie Prezidento rinkimus. Du likę kandidatai, tiek I. Šimonytė, tiek ir G. Nausėda – globalistinių, neoliberalistinių pažiūrų. Tai ne tie lyderiai, kurie nuoširdžiai kurs tautinę Lietuvą ir Tėvynių Europą. Visgi iš dviejų blogybių tenka rinktis mažesnę – G. Nausėdą. Jis niekada nebuvo rinktoje valdžioje. Taip, buvo užsienio bankų samdinys, bet už Lietuvos nustekenimą tiesiogiai nėra atsakingas. Jis yra parengęs ir apgynęs daktaratą Vokietijoje, yra nepriklausomas, nuosaikus kandidatas, kažkuo primenantis Adamkų. Taigi, G. Nausėdai nereikės atidirbinėti A. Kubiliui ir G. Landsbergiui už partijos paramą…

Šimonytės politinė persona itin problemiška. Vieną milijardą nuostolių ji Lietuvai jau uždirbo brangiai skolindamasi per krizę. Anuometinė finansų ministrė ne pati vienašališkai sprendė, tačiau beprotybės akivaizdoje nepareiškė viešo protesto, neatsistatydino. Pasielgė kaip karjeristė komjaunuolė. Dar vieną milijardą skolos Ingrida, labai tikėtina, padėjo Lietuvai užsidirbti dėl „Snoro“ banko nusavinimo. Paryžiaus arbitraže jau inicijuojama byla prieš Lietuvą dėl žalos atlyginimo.

Lietuva, panašu, šią bylą pralaimės. Perimdama privatų banką, Lietuva nesilaikė procedūrų. Turėjo būti surašyta Centrinio banko pretenzija „Snorui“. Centrinis bankas per kelias savaites turėjo sulaukti raštiško atsakymo ir iš naujo pareikšti savo poziciją. Stambieji privataus banko akcininkai turėjo teisę dvigubinti, trigubinti savo įnašus, garantijas bankui ir šitaip nuimti visas problemas bei atremti valdžios pretenzijas. Privatus bankas buvo, nelyginant Hondūre, perimtas be jokių įstatyme numatytų procedūrų, panaudojant kaukėtus „Aro“ pareigūnus. Net banko apsaugos vadas buvo sumuštas…

„Snoras“ iš tiesų buvo problemiškas, galimai ir nusikalstamas bankas. Beje, ar kiti bankai, pvz. SWED, be nuodėmės? Valstybė turi teisę stabdyti privataus banko veiklą ir jį nusavinti. Visgi procedūros privalėjo būti išlaikytos. Analogija: policininkas turi teisę panaudoti spec. priemones ir tarnybinį ginklą. Deja, tai nereiškia, kad pareigūnas gali visus daužyti gumine lazda ir pyškinti kur pakliuvo iš pistoleto. Privataus banko nusavinimas yra toks pat represinis valstybės įrankis kaip ir pistoletas. Toliau, įsivaizduokime, pareigūnas konvojuoja kalinį. Taukšt jam pistoleto rankena į pakaušį ir dar pastumia nuo laiptų. Šitaip užmuša. Pasiaiškinimas: juk jis berods senutę elektriniu lituokliu kankino….

Sakysite, kodėl tokios šiurkštokos analogijos? Ogi todėl. Kai parašiau straipsnį apie milijardinio dydžio ieškinį Paryžiaus arbitraže, sulaukiau el. pašte replikos iš žinomos ekonomistės, Seimo narės ir buvusios Ingridos dėstytojos universitete. Dauguma supras, apie kokią personą kalbu. Replikos esmė: „Snoras buvo problemiškas, augo nemokumo rizika“ ar pan.  Vadinasi, nugalabijam banką, nusaviname turtą iš karto, be jokių teisinių procedūrų. Prie ko čia Ingrida?

Ji tuo metu buvo finansų ministrė. Ne ji viena dėl banko sprendė, bet jos žodis buvo esminis. Būtų ministrė pareikalavusi teisinių procedūrų, A. Kubilius su V. Vasiliausku nebūtų drįsę veikti šitaip brutaliai ir neteisėtai. Duodu 95 proc. tikimybę, kad Lietuva Paryžiaus arbitražą praloš, o tas milijardas bus iš mūsų visų ašarų. Investicijų apsauga ne šuns papukas, o tarptautinė teisė, ypač ūkinio arbitražo atveju, yra galinga jėgos mašina. Lietuva jau moka milijonus už išardytą geležinkelio atšaką Latvijos pusėn.

Visi žino, kad bene blogiausiai veikianti valstybės posistemė Lietuvoje yra teismai. Per pačius pirmus kandidatų debatus, kurie įvyko VDU (juos vedė L. Bielinis su P. Grytėnu) I. Šimonytė pareiškė, kad ji nemato problemų teismuose, klausė, kuo remiantis teismai kritikuojami ir kaltinami? Ar reikia mums tokios socialiai ir politiškai aklos Prezidentės? Juk ji skirs visus teisėjus…

Nerimą sukėlė ir naujausi I. Šimonytės pareiškimai, kad, tapusi Prezidente, ji remsis akademikais… Primename, kokie yra konservatorių ir A. Kubiliaus akademikai ir koks ten akademizmas. Už sisteminį plagiatą nuverstas KTU rektorius P. Baršauskas buvo konservatorių numatytas švietimo ir mokslo ministru, jo prorektorė ir idėjinė ginklanešė J. Šiugždinienė buvo įvardinta kaip būsima vidaus reikalų ministrė. Toliau, jau turėdama galiojantį VTEK sprendimą dėl pažeistų interesų, slegiama abejotinos reputacijos šleifo, J. Šiugždinienė buvo iškelta partijos kandidate į Kauno merus. Beviltiškai pralošė.

Sakysite, laimėjo demokratija. Ne visai. Mat J. Šiugždinienės kandidatūrą partijos centras, suprask, Andrius su Gabrieliumi, prastūmė buldozeriu, ignoruodami partijos vidaus demokratines procedūras skyriuose. Neformalioje aplinkoje pats savo akimis mačiau, girdėjau, kaip dėl centro savivaliavimo Kauno konservatoriai guodėsi ir sielojosi – turėjome skyriuje ryškesnių kandidatų nei toji primestoji….

Apsaugok mus Viešpatie…

P.S. Redakcija mano, jog tai yra nuomonė.

Tačiau pagal įstatymą tai gali būti laikoma politine reklama.