Daugiau mirčių nei gimimų – tai gali skambėti kaip mokslinė fantastika, bet iš tikrųjų tai jau yra dabartinės Europos realybė.
nuotr. iš www.respublika.lt
2015 metais Europos Sąjungoje gimė 5,1 milijono kūdikių ir mirė 5,2 milijono žmonių, o tai reiškia, kad pirmą kartą modernioje istorijoje užfiksuota neigiama populiacijos natūrali kaita. Šiuos skaičius paviešino „Eurostat“ (ES statistikos biuras), renkantis informaciją apie Europos populiaciją nuo 1961-ųjų. Tai oficialu.
Tačiau šalia to yra ir kitas stebinantis skaičius: Europos populiacija per tą patį laikotarpį išaugo nuo 508,3 iki 510,1 milijono. Atspėjote, kodėl? Kol europiečių mažėja, imigrantų populiacija žemyne per metus išaugo maždaug 2 milijonais. Tai galima pavadinti populiacijos pakeitimu kita populiacija. Europa prarado valią išlaikyti ar padidinti savo populiaciją.
Britų demografas Deividas Kolemanas (David Coleman) tai vadina Trečiuoju demografiniu pereinamuoju laikotarpiu. Savižudiškas Europos gimstamumas, kartu su kur kas daugiau vaikų gimdančiais migrantais, transformuos Europos kultūrą. Mažėjantis europiečių gimstamumas sutampa su islamo Europoje institucionalizacija ir žemyne gyvenančių musulmonų „reislamizacija“.
2015 metais Portugalija pagal gimstamumą (8,3 vaiko 1000 gyventojų) ir natūralų gyventojų prieaugį (jis buvo neigiamas: -2,2 žmogaus 1000 gyventojų) buvo antra nuo galo Europos Sąjungoje. Kuri ES šalis pasižymėjo mažiausiu gimstamumu? Italija. Nuo „kūdikių bumo“ 7-ajame dešimtmetyje, šalyje, kuri garsėja didelėmis šeimomis, gimstamumas sumažėjo perpus.
Tuo pat metu Rytų Europa išgyvena „didžiausią populiacijos praradimą modernioje istorijoje“, o Vokietija aplenkė Japoniją ir turi mažiausią pasaulyje gimstamumą, jei vertiname paskutinių 5 metų vidurkį. Vokietijoje ir Italijoje sumažėjimas buvo ypač dramatiškas – atitinkamai 2,3 proc. ir 2,7 proc.
Kai kurių verslų net nebedomina Europos rinkos. „Kimberly-Clark“, gaminanti sauskelnes „Huggies“, atsitraukė iš didžiosios Europos dalies. Čia būti paprasčiausiai nebeapsimoka. Tuo metu „Procter & Gamble
“, gaminanti sauskelnes „Pampers“, jau kurį laiką investuoja į ateities verslą – sauskelnes seneliams.
Europa tampa pilka, galime tiesiog jausti liūdesį pasaulio, kuris save suvartojo. 2008 metais Europos Sąjungos šalyse gimė 5,469 milijono vaikų. Po penkerių metų – beveik puse milijono mažiau, tik 5,075 milijono, o tai reiškia 7 proc. nuosmukį. Gimstamumo rodikliai mažėjo ne tik šalyse, skausmingai išgyvenusiose ekonominę krizę, tokiose kaip Graikija, bet ir tokiose šalyse kaip Norvegija, kuri gana sėkmingai perplaukė per finansinę krizę.
Kaip neseniai pastebėjo Džonatanas Saksas (Jonathan Sacks), „mažėjantis gimstamumas gali reikšti Vakarų pabaigą“. Senėjančioje Europoje nebeužtikrinama kartų kaita ir verčiau įsileidžiami milžiniški migrantų iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos srautai. Šie migrantai keičia europiečius ir su savimi atsineša radikaliai skirtingą supratimą apie lytinius santykius, mokslą, politinę valdžią, kultūrą, ekonomiką bei santykį tarp Dievo ir žmogaus.
Liberalai ir sekuliaristai yra linkę atmesti demografinių ir kultūrinių iššūkių svarbą. Būtent todėl svarbiausi perspėjimai atkeliauja iš krikščionių vadovų lūpų. Vienas pirmųjų, pasmerkusių šią dramatišką tendenciją, buvo didis italų misionierius kunigas Pjero Gedo (Piero Gheddo), teigęs, kad dėl mažėjančio gimstamumo ir religinio apatiškumo „islamas anksčiau ar vėliau Europoje sudarys daugumą“. Tokį perspėjimą vėliau išsakė ir libaniečių kardinolas Bechara Rai, vadovaujantis Maronitų katalikų bažnyčiai. Kardinolas perspėjo, kad „islamas Europą užkariaus tikėjimu ir gimstamumo rodikliais“. Panašus perspėjimas neseniai mus pasiekė ir iš kito kardinolo, Reimondo Leo Berko (Raymond Leo Burke).
Pasikeitus vienai kartai, Europa bus neatpažįstama. Atrodo, jog didelė dalis europiečių jau jaučia, kad jų civilizacijos identitetui grasina pirmiausia lengvabūdiškas libertarizmas – ideologija, klaidingos laisvės vardu siekianti dekonstruoti visus ryšius, kurie žmogų sieja su jo šeima, kilme, darbu, istorija, religija, kalba, tauta ir laisve. Šiai ideologijai nerūpi, ar Europa išliks, ar mūsų civilizacija pranyks, paskandinta etniniame chaose bei naujos religijos iš dykumos junge.
Demografinė savižudybė ne tik vyksta, atrodo, kad jos norima. Ksenofiliška Europos buržuazija, šiandien kontroliuojanti politiką ir žiniasklaidą, yra panirusi į snobišką ir mazochistinį rasizmą. Jie atsisuko prieš savo pačių judėjų-krikščionių kultūros vertybes ir pasinėrė į haliucinacinį, romantizuotą žvilgsnį į kitų kultūrų vertybes. Liūdnas paradoksas, kad europiečiai dabar atsiveža milžiniškus skaičius jaunų žmonių iš Artimųjų Rytų vien todėl, kad kompensuotų savo pačių gyvenimo pasirinkimus.
