„JCDecaux“: „Baltic Pride“ plakatai – tinka, J. Noreikos – ne

Plakatai Vilniaus centre su Jono Noreikos-Generolo Vėtros atvaizdu gali kurstyti nesantaiką, taip įtaria lauko reklamos įmonė „JCDecaux Lietuva“. Tačiau politinę reklamą su J.Noreikos atvaizdu užsakyti norintis kandidatas Žirmūnų rinkimų apygardoje Dovilas Petkus įsitikinęs, kad tai – cenzūra.

Užkliuvo J.Noreika

Dėl politinės reklamos lauko stenduose kandidatui susitarus su įmone „JCDecaux Lietuva“, įmonei gavus maketą, sandoris staiga buvo sustabdytas, o sumokėtas avansinis mokestis – grąžintas. „Laisvė – nenukabinama“, toks užrašas matomas pirminio plakato su J.Noreikos atvaizdu viršuje. Plakate – keli faktai apie generolo gyvenimą, o apačioje – kandidato D.Petkaus rinkiminis šūkis: „Kovosiu už istorinės atminties išsaugojimą!“

Iš pradžių plakatą pamatę įmonės „JCDecaux Lietuva“ nė nepastebėjo, kad jame yra D.Petkaus politinė reklama ir dėl to esą plakatų iškabinti negalėtų. O vėliau įtarė, kad plakatas su Generolo Vėtros atvaizdu gali kurstyti nesantaikas ar sukelti politinės įtampos. Tad patikino, kad kreipsis į atsakingas institucijas plakato įvertinimui ir tik tuomet priims sprendimą apie jo kabinimą. Gali būti kad iki rinkimų likus vos kelioms dienoms, atsakymo gali ir nepavykti sulaukti.

„Tačiau tokiam vertinimui nėra jokio pagrindo – plakate yra tik J.Noreikos gyvenimo faktai, jam suteiktas valstybinis apdovanojimas, jo sušaudymo ir jo atminimo lentos nukabinimo datos. Taigi absoliučiai nesuprantama, kur įmonė įžvelgia nesantaikos ar įtampos kurstymą. Gal pats J.Noreikos asmuo „JCDecaux Lietuva“ yra nepriimtinas, apie jį galima tik tylėti ir jį kuo greičiau užmiršti“, – situaciją komentuoja politologas, kandidatas rinkimuose D.Petkus.

Jis sako nesuprantantis, nuo kada politinėje kampanijoje draudžiama kalbėti temomis, kurios yra aktualios ir svarbios visuomenei. „Kyla klausimas, kokia yra priežastis, kad atsisakoma įgyvendinti užsakymą ir kyla minčių, jog sudaromos nevienodos sąlygos kandidatams ar politikams kalbėti apie tai, kas jiems yra svarbu. Vyksta rinkimai, kas kitas, jei ne politikai turi kelti šiuos klausimus, juos aktualizuoti ir spręsti. Dabar net nesudaromos sąlygos apie tai kalbėti. Nedrįsiu spėlioti, ar tai yra aukštesni susitarimai, ar baimės prarasti kontaktus su kitais užsakovais“, – sako D.Petkus.

Jis mano, kad cenzūruojamas būtent J.Noreika, nes kiti jo plakatai, neliečiantys istorinės atminties klausimų, buvo sėkmingai paskelbti „JCDecaux Lietuva“ stenduose. Tačiau, D.Petkaus teigimu, dėl tokios cenzūros nukenčia ir jis pats, todėl neatmeta galimybės kreiptis į teismą. O štai toje pačioje Žirmūnų apygardoje Seimo rinkimuose dalyvauja ir konservatorių atstovė Paulė Kuzmickienė. Socialiniame tinkle „Facebook“ yra viešinamas maketas su jos atvaizdu ir prierašu: „Daugiau tokie atvejai, kaip buvo su Generolo Vėtros lenta, nepasikartos.“

Vertins turinį

„Respublikai“ susisiekus su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke Laura Matjošaityte, ši patikino, kad politinės reklamos turinį vertina jos vadovaujama institucija. Ar VRK yra gautas raštas dėl D.Petkaus politinės reklamos, ji atsakyti negalėjo. „Politine reklama laikoma, jeigu tai yra politikų, kandidatų, partijų propagavimas, raginimas balsuoti už juos rinkimuose. Taip pat yra tam tikri reikalavimai politinei kampanijai ir draudimas skleisti politinę reklamą, jeigu jos paskleidimas prieštarautų Konstitucijai ar kitiems įstatymams. Politinėje reklamoje vertinamas turinys, vertinama, ko siekiama konkretaus teksto turiniu – ar siekiama propaguoti tam tikrą kandidatą, skleisti jo idėjas ir programines nuostatas. Reikia atlikti konkretaus atvejo analizę. Jeigu esame gavę užklausą, įvertinsime visas atvejo aplinkybes ir pakomentuosime išsamiau“, – sakė L.Matjošaitytė.

Interviu su „JCDecaux Lietuva“ vadove Žaneta Fomova:

– Kokiais argumentais remiantis nuspręsta atsisakyti kabinti politinę D.Petkaus reklamą lauko stenduose?

– Atsisakyta nebuvo, užsakovas buvo perspėtas, kad mes kreipsimės į institucijas įvertinti maketo turinį. Ne tik savo tinkle, bet ir pasaulyje matome praktiką, kai norint sukelti pasipriešinimą ar masines diskusijas, užtenka valandai patalpinti lauko reklamoje diskutuotiną turinį.

Pamatę turinį, kuris mums kėlė įtarimų, kreipėmės į įmonės teisininkus. Jie nerekomendavo turinį talpinti ir pasakė, kad turime kreiptis į atitinkamas institucijas, kurios įvertintų, ar turinys yra etiškas ir nekelia konfrontacijos.

– Į kokias institucijas reikalinga kreiptis?

– Mes kreipėmės į Visuomenės informavimo etikos komisiją, Vilniaus miesto administraciją ir VRK. Anksčiau reklamos mieste turinį vertindavo savivaldybė, dabar įmonės pačios atsakingos už turinį. Todėl mes prisiimame atsakomybę už turinį mūsų erdvėse.

Jeigu reklamos turinys pažeidžia įstatymą, taikomos didelės baudos. Todėl turime visas teises pasitarti su institucijomis.

– Kokia informacija plakate, jūsų nuomone, galėtų sukelti visuomenės kurstymą?

– O kodėl negali sukelti?

– Tuomet bet kokia visuomenei svarbi tema, dėl kurios yra skirtingos nuomonės, kelia visuomenės kurstymą?

– Ne tiek tema, kiek Generolo Vėtros atvaizdas ir užrašas, kad nukabintas 2019 07 27 Vilniuje. Teisininkams ši frazė „užkliuvo“. Kodėl ją būtinai reikia naudoti? Jiems „užkliuvo“, kad tai gali būti nesantaikos kurstymas.

– Bet juk tai faktas.

– Tai buvo mūsų teisininkų komentaras. Jie panaudojo aiškius argumentus, dėl kurių mes kreipėmės į institucijas. Ir tai nėra pirmas kartas. Bendraujant su komerciniais klientais, 10-15 proc. maketų yra tikrinami. Gal net apie 20 proc. arba kas penktas plakatas sukelia tam tikrų klausimų. Šis klausimas yra eskaluojamas, dėl to mes taip pat kreipėmės pasitikrinti.

Pavyzdžiui, Visuomenės informavimo etikos komisija vertina, ar reklama etiška, ar nesukelia skirtingoms visuomenės grupėms interpretacijų ar nesantaikos kurstymo, kaip šiuo atveju. Mes nuolat gauname iš komisijos laiškus apie skirtingas reklamas.

Šiuo atveju su užsakovu sutarties sudaryta nebuvo dėl šios reklamos. Buvo tik sutartis dėl kitos reklamos. Tad mes nieko nepažeidžiame, nes sutarties nesame sudarę.

– Sakote, kad sutartis nebuvo pasirašyta, o užsakovas tikina, kad sutartis pasirašyta, buvo sumokėtas avansas, kurį jūs, gavę maketą, grąžinote…

– Sutartis buvo pasirašyta iš užsakovo pusės, užsakovas sumokėjo avansinį mokestį už reklamos pratęsimą, kuri jau buvo mūsų tinkle. Užsakovas nepasakė, kad tai bus nauja kampanija ir naujas maketas. Kai pamatėme maketą, pasakėme, kad turime palaukti institucijų išvadų. Pratęsimo sutartis buvo pasirašyta kitam maketui. Tada prasidėjo spaudimas, neva mes savo nuožiūra cenzūruojame. Darbuotojai negali susikaupti ir dirbti, nes turi kalbėti su teisininkais, užsakovais.

– Bet juk tai yra jūsų darbo dalis.

– Taip, mūsų darbo dalis yra kalbėti su užsakovais ir bendrauti, bet užsakovams buvo aiškiai paaiškinta. Mes laukiame išvadų.

– Šių metų birželio pirmomis dienomis jūsų stenduose taip pat buvo iškabinti dar vienos visuomenėje prieštaringai vertinamos temos – seksualinių mažumų eitynių „Baltic pride“ – reklamos plakatai su prierašu „Mes esame šeima“. Iš kokių institucijų išvadų tuomet buvo paprašyta?

– Dabar negaliu pasakyti, nes kiekvieną maketą reikia žiūrėti atskirai. Per dieną gauname nuo 50 iki 100 skirtingų maketų. Mes kalbame apie skirtingo turinio maketus ir apie skirtingas galimas pasekmes. Aš įvelta į šią diskusiją, todėl konkrečiai atsakau tik dėl šio maketo.

P.S. Vakar iki darbo dienos pabaigos redakcija atsakymo į šį klausimą negavo.

Parengė Justina Gafurova.