Vilniaus merui R.Šiamšiui neteisėtai paliepus nuplėšti J.Noreikos atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos, visuomeninės organizacijos kreipėsi į prokuratūrą, reikalaudamos ginti viešąjį interesą. Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė tai daryti, motyvuodama, jog Vilniaus mieste nėra nustatyta atminimo lentų nuėmimo tvarka, todėl nesant reglamentuojančio teisės akto negali būti ir nėra teisės pažeidimo. Prokuroras teigė, kad atminimo lentos demontavimas tebuvo savivaldybės balanse esančio turto perkėlimas į kitą vietą, todėl tam nereikėjo nei Vilniaus miesto tarybos, nei mero potvarkio.
Tačiau asociacija Kauno forumas, nesutikdama su tokiu Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu, jį apskundė Generaliniam Prokurorui.
Telefoninė teisė
Skunde nurodoma, kad UAB „Grinda” darbuotojai atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos lauko sienos nuėmė naktį (liepos 27 d., apie ketvirtą valandą).
Lenta buvo pakabinta 1997 metais minint JonoNoreikos žūties 50-ąsias metines. Tuo metu visuomenės atstovai kreipėsi Prezidentą dėl šio žinomo rezistencijos kovų dalyvio atminimo įamžinimo ir apdovanojimo Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties, kas ir buvo padaryta. Valstybinis apdovanojimas buvo įteiktas jo dukrai Prezidentūroje, dalyvaujant ir Jono Noreikos vaikaičiams. Tokiu būdu aukščiausios valstybės institucijos (Prezidento) pritarimu atminimo lenta buvo atidengta ir ant statinio fasado.
Skunde nurodoma, kad pastatas priklauso valstybei nuosavybės teise. Jį naudoja valstybės biudžetinė įstaiga – Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka. O privačios bendrovės UAB „Grinda” darbuotojai demontavo atminimo lentą nakties metu, nežinant pastato naudotojui, neturint ir net neprašant jo leidimo.
Vilniaus meras teigė, kad atminimo lenta nuimta jo asmeniniu nurodymu. UAB „Grinda” teigia vykdžiusi miesto savivaldybės administracijos nurodymus pagal pasirašytą paslaugų teikimo sutartį ir teigia gavusi ne miesto mero nurodymą, o savivaldybės administracijos direktoriaus žodinį pavedimą.
Taigi atminimo lenta nuimta nuo valstybei priklausančio pastato mero žodiniu paliepimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Šis žodiniu pavedimu nurodęs privačios bendrovės UAB „Grinda” direktoriui, pastarasis davęs žodinį pavedimą darbuotojams, o šie nakties metu nulupo atminimo lentą net neinformuodami pastato valdytojo.
Tačiau valstybėje pareigūnai priima ir vykdo sprendimus įstatymo nustatyta tvarka, o ne telefonine teise, elektroniniu paštu, žinutėmis ar žodiniais nurodymais. Vietos savivaldos įstatymas skelbia, kad mero sprendimai įforminami potvarkiais. tačiau jokio potvarkio dėl atminimo lentos Jonui Noreikai nuėmimo Vilniaus miesto meras nepriėmė.
Skunde teigiama, kad Prokuroras aukščiau paminėtų viešai skelbtų faktinių aplinkybių niekaip netyrė, nepatikrino ir neįvertino, o apsiribojo Vilniaus savivaldybės pateiktos pozicijos perrašymu į prokuroro nutarimą ir teisės aktų nuostatų aiškinimu apie galimybę disponuoti lenta, kaip savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nors pareiškėjas net nekėlė klausimo dėl baudžiamųjų veikų, kylančių iš nuosavybės teisių pažeidimo.
Piktnaudžiavimas
R. Šimašius, turėdamas pareigą vykdyti mero funkcijas, telefonu galimai davė nurodymus privataus juridinio asmens UAB „Grinda” vadovui, nurodymus nukabinti atminimo lentą Jonui Noreikai, tuo pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatyme numatytus tarnautojo veiklos etikos principus, draudžiančius piktnaudžiauti suteiktomis galiomis, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.
Prokuroras šiu aplinkybių netyrė, nesurinko jokių duomenų, ar kokiu nors teisėtu būdu be telefoninio pokalbio buvo duotas mero nurodymas nukabinti minėtą atminimo lentą, nors R. Šimašius ir pats viešai ne kartą masinės informacijos priemonėse tai yra patvirtinęs.
Savavaldžiavimas
Vietos savivaldos įstatyme nėra nustatyta, kad savivaldybės išimtinė kompetencija yra vien tik jai priklausančio turto disponavimo klausimai. Jame taip pat nustatytos atskiros tarybos ir mero kompetencijų ribos, įsakmiai nurodant, jog mero sprendimai turi būti įforminami potvarkiais.
UAB „Grinda” bei savivaldybės administracijos direktorius, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė tariamą teisę nukelti atminimo lentą Jonui Noreikai, tuo pažeisdami Viešojo administravimo įstatymo ( VAĮ) numatytus viešojo administravimo principus.
Taigi, nesant jokio administracinio teisės akto, adresuoto UAB „Grinda” dėl minėtos lentos nukėlimo, šios bendrovės veikimas vertintinas kaip savivaldžiavimas, o esant žodiniams administracijos direktoriaus nurodymams – jo veiksmai taip pat laikytini savivaldžiavimu, nes teisės aktai tokio jo veikimo nenumato.
Prokuroro teiginiai, jog viešo administravimo subjektams leidžiama viskas, kas nedraudžiama, yra nepagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis. Priešingai šiam teiginiui – tai piliečiams yra leidžiama viskas, kas nedraudžiama, o viešo administravimo subjektams leidžiami ir yra teisėti tik tokie ir tik tokia tvarka vykdomi veiksmai, kaip nustatyta galiojančiose teisės aktuose.
Savivaldybės administracijai nurodymą nukabinti atminimo lentą davė Vilniaus miesto meras, o ne savivaldybės administracija, todėl ši aplinkybė nepašalina teisėtumui keliamų sąlygų. Šių aplinkybių prokuroras netyrė, nevertino ir nenustatė.
Taigi yra pakankama vada ikiteisminiam tyrimui pagal BK 294 straipsnį pradėti, juo labiau, kad dėl tokių veiksmų vyko jau du pilietiniai visuomenės mitingai, kurių tvarkai prižiūrėti buvo pasitelkti didelės policijos pajėgos ir eikvojamos lėšos. Be to, buvo pagaminta ir pakabinta nauja atminimo lenta Jonui Noreikai, kurios vertė pagal viešą informaciją yra apie du tūkstančius eurų, kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad tai padarė žalą asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
Mirusiojo atminimo paniekinimas
Savivaldybės pareigūnų veiksmais – savavališku atminimo lentos Jonui Noreikai nuėmimu bei šių įvykių bei jų komentavimo viešojoje erdvėje kontekste – yra išniekintas ir toliau niekinamas atminimas asmens, kuris valstybiniu lygiu, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu už nuopelnus valstybei po mirties yra apdovanotas antru pagal reikšmę aukščiausiu kariniu valstybės apdovanojimu -Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. Nei Jono Noreikos nuopelnai valstybei, nei šis apdovanojimas iki šiol nėra atšaukti ar panaikinti.
Tiek Vilniaus merui, tiek administracijos direktoriui yra žinoma, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nepripažino, kad Jonas Noreika būtų dalyvavęs holokauste, žydų diskriminavime ir pareiškėjo Granto Arthuro Gochino skundą, kuriuo buvo prašomą panaikinti tokią Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadą atmetė.
Neatsižvelgdami į vykstantį teisinį procesą, nelaukdami jo pabaigos, Vilniaus meras ir savivaldybės administracijos direktorius aktyviais veiksmai niekina Joną Noreiką po mirties, kai jis negali apsiginti nuo jam metamų kaltinimų. Vilniaus miesto mero veiksmai nuimant atminimo lentą J.Noreikai sukėlė didžiulį susidomėjimą šalies ir tarptautinėje žiniasklaidoje, asmuo buvo paniekintas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Tuo būdu, Vilniaus meras ir administracijos direktorius savo veiksmais padarė BK 313 str. 2 dalyje numatytą veiką, kas yra pakankamą vada baudžiamai bylai jų atžvilgiu pradėti, todėl prokuroro atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Dėl viešojo intereso ginimo
Prokuroras tinkamai neapsibrėžė gintino viešojo intereso, todėl negalėjo tinkamai įvertinti jo pažeidimo. Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 dalyje nustatyta pareiga ginti viešąjį interesą, kai nustatomas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, teisės ir teisėti interesai.
Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).
Prokuroras atminimo lentos J.Noreikai vertina formaliai, kaip bet kurį kitą savivaldybės turto vienetą, nors yra neteisinga atminimo lentą tokiu laikyti. Remiantis buhalteriniu nusidėvėjimo principu, kaip materialinis turtinis vienetas, lenta nuo 1997 metų jau turėjo būti nusidėvėjusi, o jos buhalterinė vertė sumažėjusi iki minimumo. Tačiau akivaizdu, kad savo funkcinės paskirties – pagarbos bei atminimo ženklo reikšmės – ji neprarado ir ši jos vertė per laikotarpį nekinta. Todėl tam tikrais politinio gyvavimo tarpsniais savivaldybės sukurti bei įrengti pagarbos išraiškos elementai (paminklai, atminimo lentos ir pan.) nėra ir negali būti pripažinti įprastinio nuosavybės valdymo, naudojimo ar disponavimo dalykais.
Jeigu būtų legitimizuotas toks požiūris, tai kiekviena naujai susiformavusi politinė dauguma turėtų galimybę nuiminėti atminimo ženklus, kurie yra įrengti jiems nepriimtinais motyvais nepriimtinoms asmenybėms (pavyzdžiui, konservatoriai -prezidentui A.M.Brazauskui, socialdemokratai – prezidentui A. Smetonai ir pan.). Todėl yra neteisinga įrengtus pagarbos ir atminimo ženklus laikyti įprastiniais nuosavybės objektais, kurie valdomi ir jais naudojamasi tik pagal šiu objektų, kaip daiktų savininkų valią bei nuosavybės naudojimosi tvarką.
Akivaizdu, kad kol nėra valstybės lygiu patvirtintos tvarkos, kuria remiantis istorinio atminimo ir pagarbos ženklai galėtų būti pašalinti bendrai taikomais teisės aktuose įtvirtintais motyvais, arba kol nėra priimtas pagrįstas ir motyvuotas teismo sprendimas – bet koks pavienių atminimo ženklų naikinimas yra savavališkas veikimas, veikimas ulta vires (lot. viršijant kompetenciją), o tokie veiksmai – piktnaudžiavimas padėtimi ir viešojo intereso pažeidimas.
Būtent viešąjį interesą, kai savivaldybės institucijos veiklos srityse buvo padarytas pažeidimas ir nėra kompetentingos institucijos, galinčios įpareigoti jį pašalinti, ir turėtų imtis ginti prokuroras pagal Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 dalį, nes šiuo atveju Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse prokurorui pateiktoje informacijoje yra pažymėjęs, kad neturi pagrindo taikyti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 str.1dalyje nustatytų įgaliojimų, kadangi nėra teisės akto, kuriuo būtų buvę nuspręsta nukabinti Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą, o yra tik veiksmas – lentos nuėmimas.
Be to, šiuo konkrečiu atveju yra ir kitas gintino viešojo intereso aspektas – teisėti lūkesčiai, nes mieste turėtų galioti bent elementari teisinė aplinka, užtikrinanti gyventojų ir valstybinių įstaigų pastatų apsaugą nuo kitų asmenų ir miestą tvarkančios savivaldybės savavališkų, naktimis vykdomų veiksmų. Prokuroras turi ginti viešojo intereso aspektą, kad bet kokie valdžios subjektų veiksmai būtų atliekami administracinių sprendimų principu, apginant gyventojų ir kitų subjektų teisę būti įtrauktiems į jų priėmimą bei užtikrinant ir ginant gyventojų galimybę tokius sprendimus apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka, o ne tik pamatyti rezultatą post factum.
Prokuroras šiu viešojo intereso aspektų nevertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą atsisakyti ginti viešąjį interesą. Vilniaus miesto mero veiksmai nuimant atminimo lentą J.Noreikai sukėlė didžiulį rezonansą šalies ir tarptautinėje žiniasklaidoje, visuomenės susipriešinimą ir augančią politinę įtampą valstybėje, todėl visiškai akivaizdu, jog viešasis interesas buvo pažeistas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis prokuratūros įstatymo 15 str. 2 d. 5 punktu, prašome panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Jono Rinkevičiaus 2019-08-27 nutarimą Nr. 2.VI-68 ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 228, 294 ir 313 straipsniuose numatytų veikų ir viešojo intereso gynimo.
Visą skundo tekstą skaitykite ČIA
