Po birželio 16 d. Seime surengtos tarptautinės konferencijos „Stambulo konvencijos ratifikavimas – kas pasikeistų“ Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius tikino visuomenę, jog Stambulo konvencijai ratifikuoti jokių teisių kliūčių nebėra. Tačiau birželio 28 d. Lietuvos visuomeninės organizacijos ir pilietiniai judėjimai išplatino atvirą laišką valstybės ir valdžios institucijoms, kuriame teigiama, jog ratifikavus Stambulo konvenciją atsirastų konvencijos nuostatų priešprieša Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Visuomenininkų nuomone, keisti Konstituciją būtinai reikėtų, nes konvencija reikalauja keisti ne tik nacionalinius įstatymus, bet ir visuomenės vertybines nuostatas. Pvz., konvencija reikalauja įstatymais įtvirtinti socialinės lyties sąvoką, į švietimo ir mokymo programas įtraukti nestereotipinių vyro ir moters vaidmenų, lyties tapatybės ir socialinės lyties ar kito statuso aspektus, kitaip tariant vaikus ir moksleivius mokyti apie nestereotipinius vyro ir moters vaidmenis naikinant skirtį tarp vyro ir moters.
Tačiau Konstitucijoje socialinė lytis neminima. Tad neaišku kokiu būdu švietimo ir mokymo programose valstybė turėtų įtvirtinti nestereotipinius vyro ir moters vaidmenis, lyties tapatybės ir socialinės lyties ar kito statuso aspektus, nepažeisdama konstitucinės piliečių įsitikinimų laisvės (25 str.) bei tėvų arba globėjų teisės auklėti vaikus pagal savo dorovinius ir religinius įsitikinimus ( 26 str.).
Konvencija neigia žmogaus galimybę turėti savo įsitikinimus apie šiuos vaidmenis, kurie kyla iš auklėjimo, garbės ir orumo supratimo, ypač jei tai paremta vyro pagarba moters ypatingam vaidmeniui šeimoje arba moters pagarba vyrui, kaip šeimos saugumo garantui.
Visuomenininkai atkreipia dėmesį, kad Užsienio reikalų ministras ragina ratifikuoti konvenciją, kurios originalo kalba tikriausiai pats nėra skaitęs – tekste nurodoma, jog konvencijos siekinys – užtikrinti SUBSTANCINĘ vyro ir moters lygybę (lietuviškai išversta kaip siekis sukurti REALIĄ vyro ir moters lygybę). Mokslininkų nuomone, tai skirtingi dalykai.
Beje, tai jau antrasis nevykęs šios konvencijos vertimas į lietuvių kalbą. Logiška būtų tokio reikšmingo ir tiek daug aistrų visuomenėje sukėlusio tarptautinio dokumento teksto vertimą į lietuvių kalbą patikėti grupei ekspertų, kurie atliktų šį darbą kvalifikuotai. Bet, matyt, tam trukdo rimtos priežastys.
Kita vertus, įprotis neskaičius pasirašyti svarbius tarptautinius dokumentus daugeliui valdininkų išliko po stojimo į Europos Sąjungos sutarties pasirašymo – sutartis nebuvo išversta į lietuvių kalbą, o tuometinis premjeras A.Brazauskas ją pasirašė neskaitęs nes anglų kalbos nemokėjo. Seimas ją ratifikavo irgi neskaitęs, nes didžioji dauguma taip pat nemokėjo anglų kalbos. Pasikliauta patarėjais. Matyt, dabartiniai ministrai, taip pat pasikliauna tik patarėjais. Tad nekeista, kad konvencijos turinys Lietuvos visuomenei pristatomas vis kitoks. Todėl viešose diskusijose vieni kalba apie „akėčias, kiti apie vežėčias“ , o po to stebisi, kad nesusikalba.
Visuomenininkai atkreipia dėmesį, kad Stambulo konvencijoje yra daug ideologinių, ne mokslinio pobūdžio nuostatų, kad valdžios siekis išvengti atviros diskusijos su konvencijos oponentais ir daugelis konferencijoje neatsakytų klausimų tik sustiprina įsitikinimą, jog Stambulo konvencijos ratifikuoti neįmanoma iš esmės nepakeitus Konstitucijos ir nustatyta tvarka nesuderinus jos tekste esančių vertybinių nuostatų su visuomene.
Atvirą laišką pasirašė: Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Piliečių gynimo paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Nepartinis demokratinis judėjimas, Asociacija prieš tėvų atstūmimą APTA, Tėvų ir vaikų gynimo sąjunga, Lietuvos Helsinkio grupė, Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, Lietuvių fronto bičiulių sąjūdis ir Lietuvos tėvų forumas. Paskelbus laišką su raginimu stabdyti Stambulo konvencijos ratifikavimą prie jo prisijungė ir Lietuvai pagražinti draugija kviesdama prisijungti Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinę tarybą, kuri vienija 25 Lietuvos nevyriausybines organizacijas.
Prie atviro laiško pridedami atskirų konvencijos straipsnių komentarai ir kritinės pastabos.
Visą atviro laiško tekstą skaitykite ČIA
*
Pastabos dėl Stambulo konvencijos nuostatų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
*
