Tikro lietuvio pažiūros projektuojamos pagal visuomeninio manipuliuotojo brėžinius, startuoliškai aktualizuojant marksizmo leninizmo normas ir taisykles. Gaminamos iš fortifikacinio gelžbetonio, sodrinamos biudžetinėse smegenų plovyklose ir kasdien tiražuojamos kvadratiniu lizdiniu būdu.
Išėmus iš liejimo formos jos visada yra tokios, kokios yra. Tikro lietuvio pažiūros nebegali būti jokiomis kitokiomis niekada, jokiomis aplinkybėmis, iki mirtis visus tikrus lietuvius ir tikrų lietuvių pažiūras išskirs.
Klajonių po dykumą metu visi be išimties tikri lietuviai nemėgsta visų be išimties savo vedlių ir kitų tikrų lietuvių. O mėgstamais genčių vadai buvo prieš išėjimą ir būna prieš eilinį atėjimą, po kurio per savaitę visada ūmai ir amžiams patampa nebemėgstamais ir iki trečios kartos kaltais beigi neapkenčiamais.
Tikras lietuvis viską, kas jam sakoma ir su juo daroma, užmiršta per savaitę, po kurios ir galima, ir reikia kartoti su juo tą patį, nes jis to, kas įprasta, visada labai laukia. O iš nemėgstamų dievų ir deivių tikri lietuviai kiekvienu duotu momentu labiausiai nemėgsta tų, kurie duotu momentu laikinai sėdi ant priekinės sėdynės.
Išimtys – šv.Landsbergis ir šv.Brazauskas, kurie atėjo visiems laikams. Todėl tikri lietuviai jų nemėgsta ir nemėgs ir iki, ir po mirties, ir atsigimę baobabais, nes nebūtis nei tikrų lietuvių su jais, nei visų tarpusavyje besiriejančių lietuvių neišskirs. Šventųjų sąrašas nuolat pildomas ir nėra baigtinis.
Tikri lietuviai yra politomonogamai ir įsimyli arba įsineapkenčia kartą per vieną iš savo liūdnų gyvenimų ir objektų nebekeičia iki mirtis visus mus išskirs. Tačiau ir po reinkarnacijos tikro lietuvio įsimylėjimai ir įsineapkentimai pareina sapnais, deja vu būsenomis, feisbukų diarėja ir kitais archetipiniais slėpiniais.
Šie šalutiniai tikrų lietuvių meilių nemeilių efektai sublimuojami nuolat viršijant leistiną greitį ir psichologiniu smurtu įvairiose tautinėse aplinkose. Tikri lietuviai iš tikrųjų nenori, visaip vengia, bijo parodyti savo politines meiles ir neapykantas, o tūpiems žurnalistams sako, kad politika nesidomi.
Nors kitokius gali sudraskyti gabalais arba praryti gyvus. Išimtys – šv.Landsbergis ir šv.Brazauskas, kurie atėjo visiems laikams ir meilės jiems išskyros kaip šventųjų kormoranų – praėda kiaurai storiausius sveiko proto šarvinius lakštus. Melskimės.
Tikri lietuviai vertina kitus lietuvius pagal politinius įsimylėjimus ir įsineapkentimus. Jie paprastai ir nepaprastai turi išsisaugoję Geitso debesyse ar bent pasąmonės sutemose visų kitų tikrų lietuvių įsimylėjimo ir įsineapkentimo objektų sąrašus.
Tikri lietuviai kitų tikrų lietuvių įsimylėjimo ir įsineapkentimo sąrašus moka mintinai ir kas vakarą aptaria šeimose. Ir pagal juos įsimyli arba įsineapkenčia kitus tikrinius lietuvius. Ir savo meilėms beigi nemeilėms yra ištikimi iki pasaulio pabaigos ir kitų lietuvių, politikų ir savo grabų lentos, kol mirtis visus juos su Lietuva išskirs.
Jei taip ir yra, kad „Tikras lietuvis viską, kas jam sakoma, užmiršta per savaitę”, tai tokie kaip Algimantas Rusteika turi jiems be perstojo kartoti ir kartoti, jei ne kasdien, tai bent kas antą dieną, kol galų gale kiekvienas lietuvis įsisamonins, kad jis yra LIETUVIS, o ne kokia Raseinių Magdė -bezdžionė!
Pro asaras.Neeiliniai gerb.Rusteikos minciu deliojimai.Liudniau tik tai, kad jie labai taiklus.