Vakar Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Senatas absoliučia balsų dauguma pasisakė už Juozą Augutį (46 iš 47).
M.Ališauskienę palaikė 22, nepalaikė 17, susilaikė 8. Na, o trečias kandidatas realiai nė nebuvo kandidatu. (Dar būtų suprantamas jo tikslas kelti universiteto tapatybės klausimą, tačiau kai pradedama svarstyti be jokio pagrindo visais klausimais, gaunasi profanacija. Demokratiniai rinkimai nereiškia kiekvieno asmens išklausymą, bet pirmiausia kompetencijų rinkimą).
Balsavimo klausimas buvo: „ar yra tinkamas užimti Rektoriaus pareigas?“.
Senato balsavimas formaliai neįpareigoja Rektorių renkančios Tarybos, tačiau sunku būtų įsivaizduoti Tarybos sprendimą, kuris ignoruotų VDU fakultetus ir katedras atstovaujančio Senato nuomonę.
Iš kandidatų prisistatymo abejonių nelieka. Pagal realios situacijos išmanymą, Lietuvos demografijos, universitetų finansavimo ir VDU padėties suvokimą, J.Augutis vertas tęsti darbus. Kitos kandidatės iš pirmo žvilgsnio patrauklios idėjos (kaip 50-50 dėst.-moksl.) greitai ir pagrįstai buvo nuleistos ant žemės.
Išlieka fundamentalios problemos. Dėstytojai yra praktiškai palikti vegetuoti. Retas kuris turi saugias garantijas bent 5 metams, t.y. dirba pilnu etatu, vadinasi, kokia gali būti studijų kokybė prekariato sąlygomis?
Valstybinis mokslo finansavimas, mokslininkų projektams, toks, kad laimėjimo tikimybė 6% ar dar mažesnė. Be gero dėstytojo universitetas negali iš viso funkcionuoti, kaip automobilis be variklio – jau ne automobilis, o kažkas kita. Bet čia jau kitos diskusijos temos.
Dėl antros kandidatės aš neturėjau abejonių. M.Ališauskienė šią vasarą buvo padavusi mane į VDU Etikos komisiją už mano pasisakymą facebooke, kuriame bandžiau parodyti, kad jos viešas teiginys, jog Katalikų bažnyčia kvestionuoja žmogaus teises yra visiškai nepagrįstas ir, svarbiausia, ideologinis, todėl neturėtų būti išsakomas mokslinės procedūros metu universitete.
Pats apskundimas dar būtų nieko tokio, būna žmogus suklysta, gali vėliau atsiprašyti, galiausiai jam gali taip atrodyti, paskui kitaip. Bet skunde surašyta motyvacija buvo be teisinių ir etinių žinių bei suvokimo pagrindų (pvz., neskiriamas subjektyvus įsižeidimas nuo objektyvių aplinkybių; buvo aiškinama, kad savo viešu postu aš sąmoningai ribojau jos teisę ginti savo nuomonę – ir čia po to, kai ji atėjo ir pareiškė savo nuomonę po mano „postu”).
Tai greičiau liudijo socialinį spaudimą, būdingą LGBT bendruomenei ir „naujosioms“ žmogaus teisėms, kurioms taip pritaria M.Ališauskienė. Turint omeny tendencijas Vakarų universitetuose, konstitucinių ir etinių pagrindų gynimas nuo „įsižeidimų“, „jausmingumų“ ir „tapatybių“ greitai taps pirmaeiliu uždaviniu Lietuvos universitetuose. Todėl iš čia kilo mano klausimai pretendentei į Rektorius.
Pavyko užduoti tiktai pirmą iš jų. Kandidatės į Rektoriaus pareigas atsakymas buvo toks: „šiuo savo skundu VDU Etikos komisijai aš vykdžiau socialinį eksperimentą“…
Profesore M.Ališauskiene, prašau, nevykdykite eksperimentų su žmonėmis. Yra daug progų vykdyti eksperimentus su sodo gėrybėmis, dabar ankstyvas ruduo, galima eksperimentuoti su raugintais agurkais. Bet nedarykite etinių, teisinių, socialinių eksperimentų su žmonėmis (kaip su manimi ir VDU Etikos komisija). Tai nejuokinga, nepadoru ir neprofesionalu.
Kita vertus, tuomet kyla klausimas, ar ir kandidatavimas į universiteto rektoriaus pareigas taipogi nėra tiktai žaidimas, eksperimentas?
——————————————
Ir paskutinis, deja, minorinis akordas. VDU atviro Senato posėdyje dalyvavo virš 50 žmonių. Iš jų 47 buvo paties Senato nariai. Renkamas mūsų universiteto Rektorius. Vadinasi, atėjo tik keli žmonės ne Senato nariai. Čia ir dedam tašką kalboms apie VDU bendruomenę?
Pritariu autoriaus nuomonei. Populistinis, nepamatuotas ir realiais pertvarkos keliais nepagrįstas kandidatěs pasisakymas kaip ir jos raštu išdėstyti teiginiai daro blogą įspūdį. Labai abejotina ar ji gebėtų sutelkti ir VDU bendruomenę, nors ši problema ten, kaip ir visuose kituose univesitetuose, egzistuoja. Tačiau keistai skamba gerb. Andriaus pagraudenimai dėl bendruomenės (dėstytojų, nors tai liečia ne tik juos), problemų. Kam kam, o politologams gerai žinoma, kad valdžios (šalies, ministerijos, universiteto etc.)
veiksmai arba reagavimas
didele dalimi priklauso nuo signalų „iš apačios”, spaudimo,
ir reikalavimų. Ar tai vyksta senajame gerajame VDU? Ar panaudojamos legalios, tradicinės galimybės ginti savo interesus? Jeigu universitete iki šiol nėra net normaliai veikiančios profesinės sąjungos, komentarai
nereikalingi. Atsiprašau niekam asmeniškai to, juolab autoriui, netaikydamas, bet yra toks liaudies posakis: „Kvailą ir bažnyčioj muša”.
Dėl kandidatų į VDU rektorius sąm0ningai ir obektyviai priimančiam informaciją- nekyla jokių abejonių vien tik perskaičius jų pristatytas viešai programas. Esamo rektoriaus programa solidi, plačių pažiūrų, visaapimanti, liečianti ne tik Universiteto vidaus, bet ir išorės problemas, kryptis kokių pokyčių vertėtų siekti. Kitų kandidatų programos , deja , blankios. Vyruko programa- tai pirmoko siekis tapti mokyklos direktoriumi, o moteriškės programa – daug ambicijų be objektyvaus pagrindo ir priedo nesupratimo kaip finansuojamas mokslas Universitete. Jos programoje net nepasivarginta nurodyti nors tikslųs ar kryptis, ko turėtų imtis Rektorius buriant ne tik Lietuvos rektorių konferencijos narius, bet ir visą akademinę bendruomenę „spaudžiant” politikus, kad mokslas ir studijos būtų adekvačiai finansuojamos.
Dėl akademinės bendruomenės, atseit „neaktyvumo” dalyvaujant Senato išplėstiniame posėdyje irgi, aiškūs motyvai: pirma- programos aiškios, balsuoti vistiek negali (nebent turėtum ką paklausti), antra- Senato nuomonė tik konsultacinė, trečia – kai tokia epidemiologinė situacija Lietuvoje dėl COVID- geriau buvo paklausyti posėdžio transliaciją (beje įdomu kiek buvo prisijungusių?), o ketvirta ir svarbiausia- Rektorių renka Taryba, o ne Senatas (deja). Visgi straipsnyje paminėtas faktas , kad už niekam tikusią moteriškės programą ir ypač žinant jos straipsnyje skelbiamas nuostatas balsavo ko ne pusė Senato narių – yra tam tikras neramumas: ir kas gali paneigti, kad iki posėdžio „opozicija” padirbėjo ir tarp Senato narių yra nemažai „liberalių”(iškeiptų) idėjų šalininkų ir išrinktam Rektoriui tai vertėtų turėti galvoje…