2024-11-23, Šeštadienis

Lietuvos užsienio politikos fiasko

Vidmantas MISEVIČIUS

Skubėdami „gelbėti“ Baltarusijos liaudį ir grasindami sankcijomis kaimyninės šalies prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, Lietuvos politikai apsikvailino. Pagrindinės Europos Sąjungos valstybės – Vokietija ir Prancūzija – tokios Lietuvos iniciatyvos nepalaikė. Dar daugiau, ES ir toliau planuoja bendradarbiauti su Baltarusija. O štai Lietuvai, pasak Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, politiko Audriaus Butkevičiaus, šie išsišokimai gali skaudžiai atsiliepti.

Lietuva, su savo užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pareiškimais Baltarusijos vadovo atžvilgiu, parodė Europai, kad esame nepatikimi partneriai. Stasio Žumbio nuotr.

– Pasak ministro Lino Linkevičiaus, ignoruodama įvykius Baltarusijoje, ES griauna pasitikėjimą pačia savimi, nes dabar yra ypač svarbu Minskui parodyti „jo vietą“ ir planuoti papildomas sankcijas Rusijai. Kiek mūsų URM vadovo priekaištai yra pagrįsti?

– Imtis tokio puolimo, nesuvokiant, kokia bus sąjungininkų reakcija, gali tik visiškai užsienio politikoje nesiorientuojantis žmogus. Jei jis būtų atidžiau studijavęs politikos istoriją, būtų supratęs, jog kitokios reakcijos tikėtis ir nebuvo galima. Paskutiniojo dešimtmečio Vokietijos politika buvo aiškiai orientuota į strateginę partnerystę su Rusija. Vokiečiai ignoravo karo veiksmus Ukrainos teritorijoje, Malaizijos lainerio numušimą ir t.t. Angelos Merkel pareiškimai – išvis vieni priešiškiausių Ukrainos atžvilgiu.

Panašią poziciją užėmė ir Prancūzija bei Rusijos bičiulis Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron). Europiečiai visiškai nesupranta, kodėl Lietuva pasirinko jos pačios interesus žeidžiančią, „šakos, ant kurios sėdi, pjovimo“ politiką.

Tad kyla klausimas – ką galvojo Linas Linkevičius, nes bet kuriam sveiko proto žmogui turėjo būti aišku, kad Europa savo politinės linijos nekeis.

– Bet juk bandoma akcentuoti, kad baltarusiai patys nusprendė nuversti A.Lukašenką.

– Valdžios pakeitimas taikių civilių asmenų protestų pagalba buvo gerai žinoma ir plačiai taikoma priemonė. Tik jeigu taikūs protestai efektyviai veikė 1990-2000 m., tai diktatūros greitai atidirbo kovos su jais metodiką.

Stebint įvykius Baltarusijoje įdėmiau, matome, kad dabartinis jos vadovas kovai su opozicija naudoja ne aklą įniršį, o gerai paskaičiuotus, efektyvius veiksmus.

Aišku, ir L.Linkevičius, užsiimdamas revoliucinių veiksmų organizacija, privalėjo turėti atskirą konsultantą. Tik, panašu, jis vis dar nesupranta, kad tai, kas buvo padaryta, sukėlė gerokai didesnių problemų, negu mano Lietuvos politikai.

– Kalbate apie viešas palaikymo akcijas?

– Ir apie tai. Įvertinkime „Laisvės kelią“ iš politinės komunikacijos pozicijų. Lietuvoje buvo suformuota 30 km ilgio žmonių grandinė, kurioje stovėjo du buvę prezidentai, žymūs politikai ir t.t. Tik kam stovintieji joje tiesė ranką kaimyninėje šalyje?

Baltarusijoje į tai niekaip nebuvo atsakyta. Opozicija pasienyje taip ir nepasirodė. Nebuvo atsakyta nė viena lietuviška vėliava vykstančiuose mitinguose, nė vienu tekstu ar viešu pareiškimu dėkojant Lietuvai už palaikymą.

Ką galima pasakyti apie tokią politinę komunikaciją, kai Lietuvos URM, neva ginanti baltarusių interesus, iš tikro bando „paspausti ranką“ „Gazpromo“ atstovui Baltarusijoje. Nes būtent Viktoras Babaryka bus oficialus Maskvos kandidatas A.Lukašenką turinčiuose pakeisti rinkimuose. Be to, jo atstovė spaudai, Marija Kolesnikova, atkartodama oficialiosios valdžios poziciją, pranešė, kad kuriama Konstituciją turinti pakeisti partija. Priėmus Konstituciją, ne tik galės pasitraukti A.Lukašenka, bet ir dar labiau sustiprės Rusijos bei Baltarusijos santykiai.

Jeigu L.Linkevičiaus tikslas buvo suvienyti Rusiją ir Baltarusiją, jam tai pavyko. Jeigu tikslas buvo nuo Rusijos nepriklausoma kaimyninė šalis be rusų karinių bazių, tai URM padarė viską, kad taip nebūtų.

– Lietuva su savo pozicija liko „kvailio vietoje“?

– Jei būtų tik taip, galėtume šaipytis iš L.Linkevičiaus. Deja, negavusi sąjungininkų paramos, Lietuva pademonstravo savo silpnumą ir dabar priiminėja potencialius smūgius. Klaidinga galvoti, kad kaimyninės šalys nepateiks atsako į mūsų URM politiką. Apie ekonomines šių veiksmų pasekmes ir prarastus krovinius nebekalbėsiu. Gerokai blogiau, jog L.Linkevičius aiškiai parodė, kad jis veikia vienas, beatodairiškai ir lemiamu momentu bet kokios kitos krizės atveju Lietuva gali nebesulaukti paramos.

Susiduriame su visiškai nauja realybe. Padėtį šiek tiek gerina Aleksejaus Navalno konfliktas. Naujausi A.Merkel pareiškimai šiuo klausimu gali būti naudingi ir Lietuvos pozicijai, tačiau jų tonas labai greitai keičiasi. Bandymai pažvanginti sankcijomis Rusijai ar kalbos apie „Nord Stream 2“ projekto uždarymą baigiasi iškart po to, kai A.Merkel sulaukia Vokietijos pramoninkų, kuriems reikia pigių rusiškų dujų, skambučių.

– Tai kaip galima būtų įvertinti mūsų URM pasirodymą?

– L.Linkevičiaus žaidimas – didžiausias pastarojo dešimtmečio Lietuvos užsienio politikos pralaimėjimas. Ir dar „lygioje vietoje“. Padėtį buvo galima koreguoti, o išsaugojus ryšius ir santykius daryti Baltarusijai didesnes įtakas, negu Lietuvos politikai gali įsivaizduoti.

Politikos ir politiko uždavinys yra maksimalus lankstumas ir mokėjimas išnaudoti susidariusią padėtį. Dabartinėje situacijoje L.Linkevičius užkirto kelią visoms galimybėms.

Jeigu Rusijai mes esame priešas Nr. 2, tai Baltarusijai – priešas Nr. 1. Jiems pyktis su lenkais – nepatogu, o su mumis – fantastika. Per 30 Nepriklausomybės metų pasiekėme tik tai, kad vieno priešininko pajėgos sutelktos pasienyje, o kita nedraugiška valstybė kaltina mus provokatyviu elgesiu. Turint omenyje milžiniškas politines pasaulines įtampas, ignoruoti šią situaciją gali tik svetimos valstybės interesams dirbantis asmuo arba visiškas kvailys.

2 KOMENTARAI

  1. Užtat Linkevcius Vašingtone pasirašė 5G diegimo sutartį, kuri visiškai ne jo kompetencijos. Visa tai rodo, kad jis jau nesusigaudo savo pareigose.





  2. „Jei laisvė iš viso ką nors reiškia,tai ji reiškia teisę pasakyti žmonėms tai, ko jie NENORI girdėti“ (Dž.Orvelas)
    “ 5 procentai visuomenės mąstantys, 15 procentų galvoja, kad mąsto, o likusieji 80 procentų net bijo mąstyti“ (Bernardas Šo)
    Visiškai nesvarbu,kas balsuoja ir kaip balsuoja-
    svarbu, kas balsus skaičiuoja.
    Lojalumas-nebuvimas būtinybės mąstyti.
    Mirti už kažkieno idealus yra daug lengviau,nei gyventi pagal juos.
    Auksinė taisyklė-kieno auksas, to ir taisyklės.
    Jei nori nugalėti priešą-išauklėk jo vaikus.
    (Kinų patarlė)
    „Revoliucijas pradeda idealistai, tęsia kriminalistai, o baigia karjeristai.“(Dantonas)
    Kas kovoja,gali pralaimėti, kas nekovoja—tas jau pralaimėjo.
    Geriausias būdas pavergti žmogų-be paliovos jį laisvinti.
    „demokratija yra blogiausia iš visų galimų santvarkų,kurioje hienos valdo asilus.“(Aristotelis)
    Propaganda yra veiksminga, jei klausome, kas ką čiulba ir tampa bereikšmė, kai pamatome, kas ką lesa.
    „Istorija-tai kekšė, atsigulanti po nugalėtoju“ (Napoleonas)
    -Kodėl JAV nebūna valstybės pervesmų?
    -Nes ten nėra JAV ambasados.
    Lietuva yra antra šalis pasaulyje pagal korupciją tik dėl to, kad davė kyšį, jog nebūtų pirma.
    agresorius yra tas, kuris užpuola kokią nors valstybę anksčiau už Ameriką.
    VSD= KGB+CŽV+MOSSAD+ konservai.
    Kiaulės kūnas + vištos smegenys + šuns lojimas = kiauLinas Linkevičius

Komentarai nepriimami.

Reklama

Susiję straipsniai

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjungos dvasinis palydėtojas kun. Algirdas Toliatas paragino melstis už atleistą gydytoją Aleksandrą Alekseičiką. Skelbiame...

Dana Kurmilavičiūtė. Festivalis baigėsi, filmų rodymas – ne!

Šių metų „Scanorama“ ką tik įžengė į festivalio istorijos puslapius, ir dabar jau galime prabilti apie jame įsigytų...

Baltijos regiono represuotų asmenų bendradarbiavimo susitarimas

Jonas Jakaitis Lapkričio mėn. 21 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (Gvidas Rutkauskas), Lenkijos Sibiro tremtinių asociacijos (Kordian...

Vidmantas Valiušaitis. Prisiminkime nelengvą Lietuvos kariuomenės organizavimo pradžią

Šiandien, lapkričio 23-ąją, Lietuvos kariuomenės 106-tosios metinės. Tinka prisiminti nelengvą jos organizavimo pradžią. Čia įkeliu istoriko Algirdo Martyno Budreckio...