Visą gyvenimą ( manau ne aš vienas ) ieškojau atsakymų į gyvenime iškilusius klausymus, bet pagrindinis iš jų, kuris nedavė man ramybės ir buvo piramidės viršūnėje, tai – kodėl mes, tokiam trumpam laikui atėję į šį pasaulį, paverčiame savo gyvenimą tokiu nepakenčiamu, susidaro įspūdis, kad patekome į pragarą, o juk galėtume gyventi beveik kaip rojuje. Kodėl ? Atsakymas susideda iš teorinės ir praktinės dalies, kad atsakyti į klausymą, kaip tai pasiekti, pirmiausia turime atsakyti į klausymą ko mes siekiame, kitaip tariant, kad įgyvendinti: tikslus, programą, misiją, turime turėti – filosofiją, ideologiją, viziją.
Pirma ir pagrindinė priežastis, kodėl pasaulis “pragaras”.
Norint suprasti žmonių pasaulį – reikalingos žinios. Žinios būna deklaruotos ir nedeklaruotos. Deklaruotos – žinios pagrįstos dokumentu -popieriuku ( atestatai, diplomai ir kt.). Nedeklaruotos žinios – kai žmogus vienoje ar kitoje srityje žinių turi, bet neturi popieriuko ( dokumento ) toms žiniom patvirtinti. Gyvenime būna, kad žmogui deklaruotų žinių nepakanka, bet darbą dirba, nes turi leidimą jį dirbti – turi popieriuką. Būna ir atvirkščiai – žmogus turi daug žinių, bet darbo dirbti negali, nes neturi popieriuko. Vienoje gyvenimo situacijoje daugiau reikšmės ir vertės turi popieriukas, kitoje – žinios, priklausomai nuo kur ir ką tu veiki. Pagal popieriuke parašytus žodžius ar turimas žinias, mes galime nuspėti kokį darbą sugebės atlikti žmogus.
Asmens gebėjimai ir žinios, kurias jis sugeba tam tikroje veikloje panaudoti tam tikru lygiu, vadinama kvalifikacija ( vikipedija)
Vienu laipteliu aukščiau nei kvalifikuotas žmogus, randasi protingas žmogus. Kvalifikacija ir protas tampriai susiję ir vienas kitą papildantys, bet kvalifikuotas žmogus ir protingas žmogus, turi visai skirtingas žinias. Nuomonė, kad kvalifikuotas žmogus – tai yra protingas žmogus, visiškai klaidinga.
Kvalifikacija – tai sugebėjimas atlikti darbą, protas – tai sugebėjimas suvokti to darbo atlikimo prasmę, žvelgiant per gėrio ir blogio prizmę.
Žinias ir popieriukus reikalingus kvalifikacijai įgyti mes pradedame kaupti nuo mažens: šeimoje, darželyje, mokykloje, institute. Žinios reikalingos protui, mums oficialiai niekur nesuteikiamos.
Nerasime Lietuvoje nei vienos mokymo įstaigos, kurioje būtų proto disciplina. Kaip bebūtų keista, bet mes net nežinome kas yra protingas žmogus, neturime protingo žmogaus apibūdinimo.
Ar mūsų tarpe yra norinčių, galinčių keisti situaciją aš nežinau, bet žinau, jeigu mes ir toliau nenorėsime būti protingais, mūsų palikuonių laukia sunki ateitis.
Antra priežastis. Kalbininkai sako, kad pakanka 300 žodžių, kad žmonės suprastu vienas kitą, apie 2000 žodžių – tai labai geras pokalbis. Tautos didžiuojasi, kad turi 10000 – 15000 žodžių savo kalboje. Kur šioje situacijoje slypi gerumas, o kur pavojus ? Paimkime daiktavardžius. Atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio dalykas yra pavadinamas daiktavardžiu, visi šios kalbos dalies žodžiai skirstomi į konkrečiuosius ir abstrakčiuosius. Konkretieji; ( žemė, pušis, akmuo, žvirblis, mergaitė, gaisras ).
Abstraktieji; ( gėris, lygybė, grožis, teisingumas ). Konkretieji yra labai konkretus, abstraktieji – jau pati žodžio prasmė nurodo, kad jie yra abstraktūs, o tai reiškia, kad visi abstraktieji daiktavardžiai reikalauja detalesnio paaiškinimo. Kai jums gyvenime, kas nors, pradės aiškinti tiesą abstrakčiaisiais daiktavardžiais, žinokite kad ‘‘ kabina makaronus‘‘ Aš tokius žodžius dar vadinu parazitiniais.
Gyvenime net visai nekalti žodžiai gali tapti parazitiniais, jie sukelia erzelius ir konfliktus; ( rūbai, maistas, žinios ir t.t.). Žodžiai gėris ir blogis yra pagrindiniai socialinius santykius tarp žmonių atspindintis žodžiai. Noras suvokti gėri yra protingo žmogaus požymis. Visą savo egzistavimo laikotarpį žmonija stabiliai žengia nuo blogio į gėrį, bet kadangi šis žodis neturi konkretumo, tas ėjimas labai lėtas.
Gėris susideda iš trijų pagrindinių dalių. Žodžio gėris supratimui pasitelkime matematika, kurioje yra sąvoka nuo nulio iki begalybės. Begalybė būtų absoliutus gėris – mums žmonėms, absoliutus gėris nepasiekiamas, ir net sunkiai suvokiamas, nors šito reikėtų siekti.
Sąlyginis gėris – žmonės pastoviai apgaudinėja, žudo vienas kitą, ir visą laiką pirštais bado vienas kitam į akis teigdami, kad būtent jų pusėje yra gėris ir teisingumas, o iš tiesų, tai melas, tas kas vienam gerai, kitam gali būti blogai, todėl, kad gėris, teisingumas tik sąlyginiai dalykai.
Sutartinis gėris – tai vienintelis gėris kuriuo gali ir privalo išmokti vadovautis žmonės, bet viskas priklauso nuo žmonių protinio lygio, o kadangi mes nesimokome būti protingais, neturime jokio įrodančio dokumento, kad esame protingi, todėl nemokėdami susitarti, žudome vienas kitą viskuo ką sugebėjome sukurti pasinaudojant savo kvalifikacija. Protingas žmogus – tai žmogus sugebantis suvokti darbo (veiksmo) atlikimo prasmę, mokantis susitarti žvelgiant į gyvenimą per absoliutaus gėrio ir blogio prizmę. Tai suprasdami, to siekdami, mes tapsime protingesni.
Vytas
Apylinkės teismo teisėjai nepripažino manęs kaip ieškovo įgalioto atstovo ir neleido atstovauti teisme. Taip pat neleido kaip namo bendrijos valdybos nariui ginti savo ir BDN objektų savininkų, tarp jų ir ieškovo, teises, pareigas ir įstatymo saugomus interesus. Priežastis – neturiu aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo. Neįvertino, kad esu sukaupęs nemažos patirties įstatymų priežiūros ir jų taikymo klausimais: Kaip VMI viršininkas sprendžiau teisinius mokesčių mokėtojų ir mokesčių inspektorių ginčus. Eidamas Azartinių lošimų priežiūros komisijos nario pareigas prižiūrėjau azartinius lošimus reglamentuojančių įstatymų taikymą ir vykdymą, teikiau teismui skundus dėl šio įstatymo pažeidimų. Dirbdamas konsultacinėje įmonėje atstovavau tretiesiems asmenims teismuose, mokesčių bylose. Vilniaus apygardos administracinis teismas du kartus kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo PVM apskaičiavimo klausimu ir Prezidento dekreto atitikties Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pripažino įrodymus kaip pagrįstus ir teisėtus. Be to, esu parašęs keturias knygas šiais klausimais. Taigi nors neturi aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo, sukaupė nemažai patirties įstatymų priežiūros ir jų taikymo klausimais.
Konstitucijos 18 str. nustatyta, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, o 29 str. 2 d. nurodyta, jog žmogaus teisių negalima varžyti. CK nustatyta, jog civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių (136 str. 2 d. 1 p.). Pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su viso ar dalies įgaliotojo turto administravimu, procesinius veiksmus įgaliotojo vardu TEISMO ir kitose institucijose bei kt. (6.757 str. 1 d.).
Taigi Konstitucija ir CK nustatyta, kad asmenys gali patys dalyvauti byloje ir įgalioti kitus asmenis atstovauti jiems teismuose bei kitose institucijose, ir nėra papildomų sąlygų, pavyzdžiui, turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, būti advokatu ar jo padėjėju.
CPK nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus (51 str.). Įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atstovaujamo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime (59 str.), bet ne CPK 51 straipsniu. Tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečias asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, gali pasiūlyti pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Šaliai arba trečiajam asmeniui nepasinaudojus teismo pasiūlymu pasirūpinti atstovavimu, byla nagrinėjama toliau (161 str. 2 d.).
Taigi teismui nesuteikta teisė neleisti ginčo šaliai dalyvauti ir jos įgaliotam atstovui atstovauti šaliai byloje. .
Mano atžvilgiu CPK 56 str. 1 d. prieštarauja Konstitucijos 18 str., 29 str. 2 d., tačiau apylinkės teismas nesikreipė į Konstitucinį Teismą šiuo klausimu. Atseit teismui nekyla abejonių dėl šių straipsnių konstitucingumo. Teko prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinti šį klausimą, tačiau jis atsisakė priimti prašymą, nurodęs, jog nepažeistos mano teisės.
Esu baigęs Vilniaus universitetą ir įgijęs finansų ir kredito specialybę, tačiau to per mažai. Tokia padėtis Lietuvoje.
Ne visai taip. Jūs neturėjote tinkamo įgaliojimo atstovauti juridniam asmeniui byloje.
Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. CPK 56 straipsnis numato asmenis, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą:
1. advokatai;
2. advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje;
3. vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu;
4. asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);
5. profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose.
CPK 55 straipsnis numato asmenis, kurie gali būti juridinių asmenų atstovais teisme:
1. Juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.
2. Juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai (apeliacinės instancijos teismuose – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) arba advokatai ar advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje.
Gerb. Vytautai , Jūs nesuvokėte mano pastabos esmės – o esmė tai, kad CPK 56 str. prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucijai prieštarauja ir KT išaiškinimas, kad piliečiams, surinkus 300 tūkst.referendumo iniciatorių parašų, Seimas neprivalo skelbti referendumo – Seimas sprendžia ar inicijuojamas referendumas neprieštarauja tarptautinėms sutartims ir kt. (pvz. referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams nebuvo skelbiamas, nors 300 tūkst. parašų buvo).
Konstitucijai prieštarauja KT išaiškinimas, kad šeima yra neutrali lyties atžvilgiu (!) Neteko girdėti, kad prieš kelis dešimtmečius, kai buvo priimama Konstitucija, kas nors būtų bent žodeliu užsiminęs, jog vyro seksualinį gyvenimą su vyrui galima laikyti šeima.
Konstitucijai prieštarauja Stambulo konvencija, kuri įteisina lyčių daugetą (iki 35 lyčių). Prieš kelis dešimtmečius niekas negalvojo, kad be vyro ir moters yra dar keliasdešimt lyčių. Tačiau URM ministras Linkevičius tokią konvenciją pasirašė. Dabar Šimonytė su Armonatie skelbia,kad konvenciją ratifikuos.
Taigi gyvename pervartų metu. Pamažu keičiama ne tik šalies teisinė bazė bet ir žmogaus sąmonė.
Geras straipsnis. Būtų gerai, jeigu visi įsisąmonintų, kad protingas žmogus – tai žmogus sugebantis suvokti darbo (veiksmo) atlikimo prasmę, mokantis susitarti žvelgiant į gyvenimą per absoliutaus gėrio ir blogio prizmę, o negalvotų, kad jis protingesnis už kitus, nes sugeba uždirbti pinigų kitų sąskaita, t.y. visai negalvodamas apie kitų gyvenimą!!!