Ką leis konservatoriai: vienalyčių partnerystę ar narkotikus?

Olava STRIKULIENĖ

Seimo valdančiąją koaliciją su konservatoriais siekiančios sudaryti Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis jau pateikė savo norų paketus. Ką norėtų įtraukti į bendrą Ingridos Šimonytės vyriausybės programą. Ar pavyks susitarti, kai Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė norėtų per šimtą dienų dekriminalizuoti psichotropinių medžiagų turėjimą piliečio asmeninėms reikmėms. Taip pat priimti įstatymą, įteisinantį tos pačios lyties partnerystę, suteikiančią šeimos narių teises ir pareigas? Kalbamės su politologu Algiu KRUPAVIČIUMI.

„Kai formuojamos koalicijos, vienas įprasčiausių darbų – suderinti programines nuostatas. Siekiama kompromisų. Radikaliausi pasiūlymai arba apskritai neįtraukiami į bendrą programą, arba jų sprendimas atidedamas ilgesniam laikui. Kai norima susitarti, tai ir susitariama, bet liberalų pasiūlymai akivaizdžiai rodo, kad kils prieštaravimų tarp šių partijų ir konservatorių. Ypač su krikščioniškuoju šios partijos sparnu. Išcentrinės tendencijos darys koalicijai didelę įtaką ir sąlygos galimus konfliktus ateityje.

Jei vertinsime naujai išrinktą Seimą iš esmės, neskirstant į poziciją ar opoziciją, jame konservatyvių pažiūrų Seimo narių yra daugiau nei pusė. Tradiciškai mąstančių, pasisakančių už tradicines šeimos vertybes bus ne tik Tėvynės sąjungoje, bet ir pas „valstiečius”. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantys Seimo nariai taip pat atstovauja tradiciniam sparnui. Socialdemokratų partijoje taip pat yra nuomonių įvairovė. Itin liberaliai radikaliai pasielgti liberalai naujame Seime neturės daug galimybių, o tai savaime kels tam tikras audras. Kils nepasitenkinimas Laisvės partijoje ir Liberalų sąjūdyje, o Tėvynės sąjunga atsidurs tarp šių liberalių partijų kūjo ir priekalo.

Labai giedro ir žydro dangaus šiai koalicijai, žiūrint per šių trijų partijų pagrindinių nuostatų prizmę, tikrai negalima prognozuoti. Padangėje bus ir debesuotumo. O kiek bus apniukęs dangus, priklausys nuo lyderių gebėjimo rasti kompromisą. A.Armonaitės retorika prieš Seimo rinkimus buvo dar radikalesnė, vėliau tonacijos prislopo, o dabar daugiau nei 160 pasiūlymų paketas, kuriame gana daug radikalių pasiūlymų, kurių nebuvo Seimo darbotvarkėje anksčiau. Todėl nesutarimų koalicijoje kils,” – įsitikinęs VDU profesorius A.Krupavičius.

– Abi liberalios partijos taip pat sieks įteisinti asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose lotyniškos abėcėlės raidėmis. Negi pavyks?”

– Andriaus Kubiliaus laikais taip pat buvo bandoma Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski 1949-2010 ) vizito į Lietuvą 2010 m. balandį proga leisti asmenvardžiuose vartoti ir nelietuviško raidyno raides w, q, x, bet nepavyko. Tačiau tai nereiškia, kad Seime oponentai šiuo klausimu išnyko ir nebandys kaišioti pagalių, jei toks klausimas vėl bus Seime iškeltas.

– Liberalų sąjūdis, tarsi nebūtų jokių papildomų išlaidų dėl pandemijos, siūlo sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausiems maisto produktams iki 5 proc., o gyventojų pajamų mokestį (GPM) – kasmet po 1,5 proc., kad 2024 m. tesiektų 15 proc. Statybas apmokestinti 9 proc. PVM. Abi liberalios partijos siūlo visai neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Ar tai dabartinėje pandeminėje situacijoje realu?

– GPM mažinimas yra kontroversiškas. Reikia ne skaičių pasakyti, bet aiškiai modeliuoti, GPM ir PVM yra esminiai valstybės biudžeto surinkimo instrumentai. Liberalų sąjūdis pateikia aiškius, konkrečius skaičius, bet velnias slypi detalėse. Dėl šio pasiūlymo bus daug laužoma iečių su konservatoriais. Nes jie nėra pasirengę taip drastiškai mažinti GPM ir PVM. Nes biudžete reikės pinigų pensijoms, švietimui, sveikatos apsaugai.

Liberalų sąjūdis nori mažinti vienus iš pagrindinių mokesčių, sudarančių valstybės biudžetą, o iš kitos pusės kalba apie mokslinių tyrimų, švietimo didesnį finansavimą. Logikos grandinė aiškiai trūkinėja.

– Vienas siūlomų būdų – mažinti šešėlinę ekonomiką.

– Visi mažino tą šešėlį. Jau ne pirmas premjeras nuo A.Kubiliaus laikų veltui traukė milijonus iš šešėlio. Ir A.Kubilius neištraukė, ir Algirdas Butkevičius, ir Saulius Skvernelis bandė, bet nuo vidurio savo kadencijos tai pamiršo.

– Kiek dešiniųjų partijų derybos dėl bendros koalicinės programos gali užtrukti?

– Normaliai turėtų vykti procesas.

Tik šeštadienį rinkimų rezultatai paskelbti galutiniai. Manau, kad daugiamandatėse rinkimų apygardose nebuvo abejojama dėl rinkimų rezultatų pagrįstumo. Bet pats rinkimų procesas nebuvo sklandus, rinkėjai dėl pandemijos atsidūrę saviizoliacijoje, ne visi galėjo pasinaudoti savo pilietine teise balsuoti. Manau, tai yra Vyriausiosios rinkimų komisijos asmeninės atsakomybės klausimas. Grigiškių-Panerių vienmandatėje tikrai buvo klaidų nemažai, VRK vadovė Laura Matjošaitytė pati tai pripažino. Utenoje taip pat balsai perskaičiuoti.

Lapkričio viduryje naujas Seimas renkasi į pirmąjį posėdį, Ingridai Šimonytei bus suteikta iniciatyvos teisė formuoti Vyriausybę. Gruodžio 8-10 dienomis vyriausybės paprastai jau yra sudaromos, parengiamos jų programos. Dar yra apie 1,5 mėnesio. Per tiek laiko tikrai galima suspėti paruošti Vyriausybės programą, nes ją rengia didelė žmonių grupė. Tad procesas turėtų būti sklandus.

Derasi, kaip reikės dirbti

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė teigia, kad penktadienį su Laisvės partijos pirmininke Aušrine Armonaite ir Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen nuotoliniu būdu derino koalicijos sutartį ir būsimos Vyriausybės programos nuostatas.

I.Šimonytė žadėjo per ilgąjį savaitgalį su partnerėmis įvertinti sutarties ir sąrašo projektą bei parengti pastabas.

„Pastabas galėsime aptarti savaitės pradžioje, kai pagaliau, tikiuosi, galėsim susitikti gyvai. Tikiuosi, kad netrukus po jo galėsime galutinai sutarti ir likusį laiką skirti Vyriausybės programos projekto rengimui”, – sako ji.