Žiupsnelis to, žiupsnelis ano, ir buriama pseudo-mokslinė šarada vien tik tam, kad pasakyti: „nesikabinėkite prie Dobrovolskos ir co”(Mažvydas Jastramskis. Kieno Seimas, kieno Vyriausybė?). Nieko iš kandidatų nereikalaukite – viskas yra gerai! Demokratijos ir politikos mokslų vardu!
Į dešinę – Šumpeterį, į kairę – Italijos vyriausybę ir masės patikės šita moksline išvada.
(Vietoj J.Šumpeterio laisvai galima cituoti M.Weberį ir jo politiko kaip profesionalo sampratą; o Italijos atveju daugelis šios šalies vyriausybių skaičiuoja savo trukmę dienomis, o ne metais, tad M.Monti vyriausybė nėra joks krizės reiškinys-priežastis, o platesnės Italijos politinės sistemos simptomas. Technokratinės vyriausybės pliusus ir minusus Amerikos politikos mokslai yra išnagrinėję nuo Roberto McNamaros laikų 7 dešimtmetyje ir senai aišku, kad vien technokratija neišveža, o ministro asmenyje turi susijungti politinis svoris + srities išmanymas). Bet ne tai svarbiausia.
Svarbiausia, atkreipkite dėmesį, kaip paliekama dirbtinė dilema: arba parlamentinės daugumos vyriausybė arba CV. Suprask, kadangi technokratija/CV (moksliškai įrodyta) yra blogai, tai nesikabinėkite ir leiskite partiniam pasitikėjimui diriguoti ministerijoms.
Tačiau dar yra ir trečias kelias. Politinės kvalifikacijos standartas. Politikui nebūtina būti teisininku, kad vadovauti Teisingumo ar Vidaus reikalų ministerijoms, tačiau būtina turėti politinę kvalifikaciją: turėti politines pažiūras, būti susipažinusiu su esminėmis tos srities problemomis, turėti planą kaip jas spręsti, turėti bent minimalų autoritetą tos srities bendruomenėje.
Tiek plačioji visuomenė, tiek tos srities bendruomenė turi žinoti žmogų. Tai jo politinis kapitalas. Kitaip tariant, negali būti ministras žmogus iš gatvės, be jokios politinės ir dalykinės kompetencijos. Tu gali nežinoti daug smulkių biurokratinių detalių, bet tu turi turėti politines vertybes, pagal kurias tu nori kažką pakeisti toje sistemoje.
Be to, tos srities išmanymas yra ne technokratija ir ne CV, o elementari kvalifikacinė prielaida. Be jos nebus įmanoma realizuoti jokios politinės reformos. Atsisakant šitokio standarto į ministrus tuomet galima siūlyti studentus – jie tikrai vykdys Vyriausybės planą ir laikysis tiktai dėl Premjero politinio pasitikėjimo, nes daugiau nieko jie ir nemokės.
Lietuvoje kilusi diskusija dėl kandidatų į ministrus yra ne dėl jų CV, o dėl būtent dėl politinio svorio ir politinio dalykiškumo. Neišlaikytas advokatūros egzaminas nėra viską nulemiantis, bet objektyviai gėdingas faktas. Bet daug svarbiau yra tai, kad, tarkim, ši kandidatė, nedemonstruoja jokio politinio suvokimo, kokios problemos yra šiame bare ir kaip jas spręsti. Ir ji ne vienintelis toks kandidatas į ministrus.
Dauguma ministrų kandidatų ir yra tokio pobūdžio „studentai” – visiškai be jokio politiškai savarankiško svorio ir visiškai priklausantys nuo savo partinio užnugario. Tokie partiniai kareivėliai. Būtent todėl iš jų ir girdime, kad svarbiausias darbas – Vyriausybės programa. Ne reforma, ne politinė ministerijos vizija, bet…(kadangi tokios nėra) … kažkieno programa.
Nepaisant to, visa „didžioji” lietuviška žiniasklaida palaiko šiuos kandidatus ir nekelia jiems visiškai jokių standartų. Koks kontrastas su prieš tai buvusiu „valstiečių-žaliųjų” kabinetu! Ir koks panašumas į JAV didžiųjų medijų elgesį Trumpo (absoliuti kritika) ir Bideno (absoliutus palankumas) atvejais.
Todėl atsakymas yra aiškus. Politinis šališkumas nulemia viešas diskusijas, įskaitant ir pasigirdusius „teisininkų” balsus ir šį konkretų „politikos mokslų” atvejį.
Objektyviai šis kabinetas yra arti politikos infantilizacijos, tačiau kadangi yra palaikoma „progresyvistinė” kryptis ir, užvis svarbiausia, įsivaizduojama, kad smogiama tam tamsiajam, nepaklūstančiajam elektoratui, tai tokiai vyriausybei ir tokiems kandidatams tiesiamas raudonas kilimas.
Mušk lietuvišką trumpistą – toks galėtų būti šios vyriausybės ir ją be išlygų palaikančių medijų bei ekspertų šūkis.
Vat, ir suklydo autorius! Prezidentas jau 12 tokių „apaštalų” pritarė, vadinasi, bus ta broilerių vvvyriausybė!
Jau dabar šalyje chaosas. Tai rodo viruso pandemija, nepalyginamai didesnė nei Latvijoje ir Estijoje. Veryga ir Skvernelis nemoka tvarkytis. Kai kurie kandidatai į Šimonytės kabineto ministrus kelia abejonių.
Verygai ne pandemija buvo svarbiausia, o iš pandemijos pasipinigavus, penkias savaites pasilepinti, galimai karbauskio apartamentuose Ispanijoje…
Tiksli p. Andriaus analizė. Tiek kandidatų į ministrus, tiek žiniasklaidos atžvilgiu. Pastaroji (šiuo atveju LRT) apskritai nusišneka iki koktumo, nors ne visada savo laidų vedėjų lūpomis, ne mažiau svarbu kas kviečiami į eterį. Štai pvz. šiandien (12.01) LRT ryto radijo laidoje „Aktualijų studija” Prezidentą už jo atsakingą požiūrį į ministrų kandidatūras „tarkavo” Makaraitytė ir VDU prof. Mažeikis. Iš damos kažko naujo negirdėjome, su ja būna ir blogiau, bet profesorius nuolat versdavo suglumti. Argumentai vertė iš koto: tegul Prezidentas užsiima užsienio politika, o nesikiša į šalies gyvenimą, jo patarėjai neturi kompetencijos ir negali spręsti apie kandidatus į ministrus, Prezidentas apskritai neturi vertinti kandidatų, tai ne jo reikalas, o jeigu Prezidentas ir toliau neskubės pabrukęs uodegą linkčioti premjerei, sukels chaosą valstybėje, nes Laisvės partijos lyderė, tokia karinga, tokia įtakinga, tokia arši sukels tokį vėją, kad o jo jo. Bus antra pandemija arba blogiau. Noras „pastatyti į vietą” Prezidentą, o tiksliau pastatyti jį tikrai ne į savo vietą, daugiau negu akivaizdus. Įdomu ką kalbėjo komentatoriai kada Grybauskaitė egzaminavo ministrus dėl anglų kalbos žinių?
Prezidentas prie kandidatų ” studenčių”, net prie Narkevič nesikabinėjo, bet kaip ne keista, rado reikalą pažeminti aukšto lygio politiką profesionalą Anušauską dėl anglų kalbos. Manau, kad Anušauskas anglų kalbą geriau moka už prezidentą? Kodėl anglų kalbos klausimo prezidentas nekėlė kandidatei Dobravolskai? Turėti tatuiruotes, tai ne tas rodiklis, kuris kompensuotų neišlaikyto advokatūros egzamino ir anglų kalbos mokėjimą.
Lenkė šovinistė kišama į Lietuvos teisės ministro kėdę? Laikas LKD atsiskirti nuo sugedusios TS, ir pasitraukti.
Tai kad toj LKD yra viso labo du nariai, na gal geriausiu atveju keturi. Visi kiti liberalai arba talibai (tai asmenys, kurie gina saviškį ką jis bedarytų). Taigi nėra kam atsiskirti. Kad talibai praregės, maža vilties. Čia tas pats kaip ir su komunistais – koks gimė, toks ir mirs. Jie kritinis mąstymas ir matymas yra terra incognita.