Agnė Širinskienė. A. Dulkio žadėto 130 priemonių plano kaip įveikti COVID-19 dar niekas nematė

Kaip senoliai sako, neperšokęs upelio – nesakyk „op“.

Ši patarlė bene geriausiai iliustruotų naująją Vyriausybės programą, kuri pateikta likus nepilnai parai iki jos svarstymo Seime. Jau daugiau kaip pusę metų konservatorių kritikos, kuri buvo pilama ant LVŽS galvų, ašis – tai, kad COVID-19 problemų sprendimą patikėjome Vyriausybei ir kaip Seimas, neva, atsisakėme Vyriausybės veiksmų per pandemiją kontrolės.

Mums ir Jums tvirtino, kad dėl to pasielgėme labai netinkamai, nors iš tiesų – Seimas nieko nebuvo atsisakęs. Kalbėti buvo lengva, padaryti kitaip neišėjo – I. Šimonytės Vyriausybės programos tvirtinimas Seime buvo gera proga konservatoriams parodyti pavyzdį ir perimti COVID-19 priemones į Seimo rankas, pademonstruojant, kad elgiamasi taip, kaip beveik metus kalbėta, kad reikia elgtis.

Naujoji dauguma tvirtindama Vyriausybės programą galėjo patvirtinti esmines kovos su COVID-19 priemones Seime. To nepadaryta. Vyriausybės programoje – keletas abstrakcijų, kurias bus priverstas svarstyti Seimas be galimybės detalizuoti, o kovos su COVID-19 planas bus pateiktas atskirai. Jo Seimas netvirtins. Nenumatyta.

Ne gana to, net šiandien, jau turint rankose Vyriausybės programą, būsimo sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio žadėto 130 priemonių plano kaip įveikti COVID-19 dar niekas nematė – net Prezidentas sako, kad kandidatas į ministrus to plano ir jam nekonkretizavo.

Kiti pastebėjimai:
❗️ Ir kitose srityse Vyriausybės programa, gal ir nestokojanti ambicijos, stokoja konkretumo, tad neįmanoma įvertinti, kiek ta ambicija pamatuoja. Antai, I. Šimonytės Vyriausybė 2050 metų vizijoje mato, kad „Lietuva tampa klimatui neutralia šalimi. Visa Lietuvos ekonomika tampa žiedine.“ Tačiau, kaip to sieks ir pasieks, ir ypač tuo laikotarpiu tarp 2024-2050 metų, kai pasibaigs kadencija – neaišku. Bet, galbūt, savo laiku buvo teisi konservatorė E. Kunevičienė, sakydama savo garsiąją frazę, kad konservatoriai laimėję rinkimus atėjo 100-ui metų.

❗️Neramina tai, kad iš Vyriausybės programos neaišku, kaip baigsis su vaiko pinigais. Nesakoma, ar jie bus didinami, nėra ir kalbėjimo, ar išmoka išliks universali – apie vaiko pinigus aptinkamas tik vienas sakinys “vaiko pinigus susiesime su darželio lankomumu socialinės rizikos šeimoms“. Nežinau, ką darys miestai, kur darželių trūksta, bei regionai, kur darželis dažnai labai toli, bet nenorėčiau, kad už tėvų socialinių įgūdžių trūkumą būtų nubausti vaikai iš jų atimant tai, kas mažina ir taip jau jų patiriamą skurdą.

❗️ Stebina korupcijos prevencijos klausimų pristatymas Vyriausybės programoje – vėlgi, jokio konkretumo, išskyrus “stengsimės” ir “darysime”.

❗️ Idėjos apie mentorystę, mediaciją, teismų krūvio mažinimą susiskaito taip, tarsi būtų pasiskolintos iš LVŽS projektų. Tas pats įvyksta ir su Lietuvos strateginių investicijų fondo idėja – vienas iš mūsų svarstyto dabartinių valdančiųjų ypač kritikuoto valstybinio banko variantų, pasirinkus supaprastintą Vokietijos modelį, nes ir ten valstybinis bankas veikia daugiau investicinio fondo principu, neturėdamas banko mažmenos.

❗️ Žinoma, malonu matyti tai, kad daug kur kalbama apie LVŽS vykdytos politikos tęstinumą. Vis tik, pasirodo, kai reikia rašyti Vyriausybės programą, o ne propagandinius rinkiminius tekstus, konservatoriai ir liberalai mūsų veikloje suranda tų dalykų, kuriuos norėtų tęsti: bus Kultūros paso įgyvendinimo tęstinumas, sieks pokyčių tęstinumo didinant pasitikėjimą socialinės apsaugos sistema ir pan.

Kaip tai vyks, pamatysime kiek vėliau, tvirtinant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą. Esant labai abstrakčiai Vyriausybės programai, priemonių planas realiai ir bus tas vienintelis dokumentas, kuris leis įvertinti tikrai planuojamus darbus.