Kas laimės savivaldos rinkimus: programos, idėjos bei vertybės ar pieštukas su žemėlapiu perbraižant apygardų ribas?
Štai kur klausimas skaitant valdančiųjų iš stalčiaus ištrauktą savivaldos rinkimų reguliavimą.
Valdantieji ruošiasi rinkimams ir dėl to iš stalčiaus traukia senus, daug Seimo teisininkų pastabų ankstesnėje kadencijoje sulaukusius projektus. Dėl Povilo Urbšio iniciatyva parengto projekto Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas užsiklausė ir frakcijų nuomonės. Tikriausiai nestebintų bandymas artėjant savivaldos rinkimams tobulinti tų rinkimų tvarką.
Gražūs ir argumentai aiškinamajame rašte – stengiamasi vietos valdžią priartinti prie žmonių. Bet, kaip sakoma, gerais norais ir pragaras grįstas.
Ką projektu bandoma padaryti?
DABAR viena savivaldybė yra viena daugiamandatė apygarda ir joje renkami visi tarybos nariai, t.y. visi savivaldybės gyventojai balsuoja už tuos pačius kandidatų sąrašus.
SIŪLOMA: savivaldybę sudarytų daug daugiamandačių apygardų. Kiekvienoje jų būtų renkami būtent tos savivaldybės dalies atstovai – jie ir taptų tarybos nariais. Savivaldybės rinkimų apygardos sudaromos taip, kad kiekvienoje rinkimų apygardoje būtų renkami ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 savivaldybės tarybos nariai. Rinkimų apygardoje renkamų tarybos narių skaičius būtų proporcingas rinkimų apygardos rinkėjų skaičiui ir visų savivaldybės tarybos narių skaičiui.
Iki šio momento viskas yra aišku, tačiau tai ne viskas. Dabar – įdomiausia projekto dalis.
Kas priima sprendimą dėl savivaldybės suskirstymo į daugiamandates apygardas ir jose renkamo savivaldybės narių skaičiaus?
SIŪLOMA: savivaldybės meras. Jis teikia savivaldybės tarybai pritarti (o vėliau – ir Vyriausiajai rinkimų komisijai tvirtinti) savivaldybės suskirstymą į rinkimų apygardas bei kiekvienoje rinkimų apygardoje renkamų savivaldybės tarybos narių skaičių.
Taigi, vienas renkamas politikas, suinteresuotas būsimų savivaldos rinkimų baigtimi, tarsis ir gaus pritarimą kitų renkamų politikų, kurie taip pat suinteresuoti rinkimų baigtimi, ir jie (t.y. iš esmės savivaldybės valdančioji dauguma) kartu nuspręs, kokios bus apygardų ribos ir kiek tose apygardose tarybos narių bus renkama.
Iki šiol per savivaldos rinkimus buvo daug kalbama apie administracinio resurso naudojimą, savivaldybėms pavaldžių įstaigų, įmonių darbuotojų ar seniūnų pasitelkimą agitacijai darbo laiku.
Administracinio resurso naudojimas rinkimų metu sunkino lygiavertę rinkimų kovą – tiems, kas neturi administracinio resurso, kovoti ir laimėti savivaldos rinkimus buvo sunkiau. Po rinkimų dėl administracinio resurso yra kovojama – metant iš darbų svetimus ir priimant savus, taip sau tiesiantis kelią į kitus rinkimus. Kaip kad dabar konservatorių valdomuose Šakiuose.
Tačiau tas administracinis resursas įmonių ar įstaigėlių darbuotojų pavidalu – smulkmė, palyginant su tuo, jog yra planuojama, kad įstatymas suteiks teisę dar ir patiems merams ir tarybų nariams susibraižyti savo būsimų rinkimų apygardų ribas bei nusistatyti jose renkamų tarybos narių skaičius.
Pasidarai apklausą, matai galimus rinkėjų pasirinkimus – ir sau „pasikarpai” teritoriją taip, kad tavo priešininkas išnyktų tarp tų, kur jis galbūt mažiau populiarus. O ir konkurenciją jam gali padidinti – palieki du tarybos narių mandatus, užuot palikęs didesnį gyventojų skaičių apimančią teritoriją ir keturis mandatus.
Ar tokia stumiama tvarka padidins demokratiją?
Bijau, kad butaforiškai. Ją realiau padidintų administracinių resursų naudojimo užkardymas.
Ar nauja stumiama tvarka palengvins išlikimą valdžioje jau dabar ten esantiems?
Manau, kad taip. Greta amžinų merų, turėsime ir dar labiau nepakeičiamus tarybos narius ar nepakeičiamas partijas, visuomeninius judėjimus konkrečiose savivaldybėse, o rinkimus dar dažniau laimės ne idėjos, programos, vertybės, o administracinis resursas bei pieštukas su žemėlapiu – perbraižant apygardų ribas.
Įdomi viena Urbšio pasiūlyta mintis – apygardoje kandidatuoja tik joje gyvenantys politikai. Tai nepatiks partijų vadukams rajonuose. Rajonų centruose gyvenantys nebegalės dominuoti tarybose. Kita jiems nepatiksianti detalė – itin mažose apygardose partijos gaus po 1-2 mandatus. Tai gana nesaugu vadukams ir jų protežė.
Konservatoriai būtų aferistai, jei jie nepakartotų procedūrų, ką darė valstiečiai su karbsuskiu, kol jie buvo valdantieji. Karbauskis ciniškai bandė susidoroti su Pranskiečiu ir daugelį kitų, kurie nors kiek nepalaikydavo jo kurpiamų provokacijų. Niekas nepatikės, kad karbauskis, susikrovęs asmeninį daugiamilijoninį turtą, viską darė skaidriai… Jau per kolchozų išardymą, karbauskio tėvas prichvatizavo ne vieną milijoną. Kas gali patikėti, kad karbauskis skaidriai valdo per 35000 ha žemės? Ne vienas buvęs žemės savininkas yra nubraukęs ašarą dėl karbauskio užvaldytų žemių už skolas? Dabartinis karbauskio trašų verslas klesti su teroristinės vslstybės oligarchų pagalba. Karbauskio brolis dirba Maskvoje, nes yra lojalus Kremliui, kitaip putinas netoleruotų. Karbauskis į politika atėjo per prieštaringai vertinamą prunskienę, kurios slapyvardis „šatrija”. Kur slapyvardžiai, ten KGB, kur KGB, ten apie moralę kalbėti utopija…
Skirtingi dalykai, ponia Zita., nors vardiklis bendras – valstybės užvaldymas ir demokratijos pataikymas. O viskas prasi0dėjo nuo to, kad V. Landsbergis neleido pravesti desovietizacijos ir dekgbizacijos ir įvedė antikonstitucines privilegijas valstybinių pensijų pavidalu, kaip priedą prie senatvės pensijų. Dabar išmokome kasmet apie 150 mil. tokių antikonstitucinių privilegijų, vietoj to, kad paremti šeimas, jaunimą, kultūrą ir t.t. Gruodžio 15 toks sprendimas jau priimtas (bendrų susitarimų!) didinant valstybinius priedus prie senatvės pensijų sovietmečio teisėjams.