Ričardas ČEKUTIS
Įvairaus plauko bei partinės priklausomybės chunveibinai šiomis dienomis atrado naują atakų objektą – Seimo narį, istoriką prof. dr. Valdą Rakutį, parašiusį apie holokaustą. Vyksta totalinis karas prieš Lietuvos didvyrius ir mūsų istoriją, o užsieniui padlaižiaujanti valdžia šiame kare pasiruošusi aukoti ne tik tuos, kurie mėgina ginti Lietuvos istorinę atmintį, bet ir paskutinius padorumo likučius.
Skandalas iš nieko
Seimo narys prof. dr. Valdas Rakutis specialiai „Vakaro žinioms” pakomentavo išpuolių prieš jį prasmę, įvardijo tikruosius atakos taikinius ir atsakė visiems dirbtinio skandalo kurstytojams:
„Manau, kad taikinys čia esu ne tiek aš, kiek Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kadangi aš jį savotiškai globojau ir dėjau pastangas jį sustiprinti kokybiškai. Manau, giluminė skandalo kurstymo priežastis gali būti šita, kadangi audra buvo sukelta visiškai iš nieko.
Kita vertus, visada stengiamasi rasti bent menkiausią progą pakenkti tarptautiniams Lietuvos santykiams – šis tikslas visada buvo tiems žmonėms aktualus ir niekada nesikeitė, todėl kiekviena proga yra išnaudojama.
Tame tekste, kurį paskelbiau, itin sunku prie ko nors prikibti, reikia ypač lakios fantazijos… Maža to, kai perskaičiau pirminę Amerikos ambasadoriaus reakciją, iškart supratau, kad jis net nematė originalaus teksto. Jis tiesiog reagavo į kitų žmonių reakcijas, į kitus tekstus, kurie iškraipė mano žodžius ir išvertė juos į tai, ko ten niekada nebuvo.
Vienas dalykas, kuris iššaukė ad hoc reakciją, – mano tekste parašyta, kad holokauste dalyvavo ir žydų tautybės žmonės. Bet juk taip ir buvo. Kas gi buvo tas getas? Kokia nors atskira žydų respublika? Juk visiems aišku, kas per darinys ir kaip tai buvo sukurta. Visiems „kritikams” paskelbiau konkrečias nuorodas, kad galėtų patys įsitikinti. Tačiau aš, kaip istorikas ir kaip kaunietis, apie tuos įvykius žinau ne tik iš nuorodų. O žmonės ten daug visko žino.
Pavyzdžiui, mano uošvė dirba pačiame Kauno centre laikrodžių taisykloje. Ten karo metais dirbo žydų laikrodininkas. Dabar kaip tik buvo atrastos net konkrečios nuotraukos ir jo giminės atsirado, čia atvažiavo. Aš ir klausiu: kaip čia yra, kad jis vokiečių okupacijos metais visą laiką dirbo tuo laikrodininku? Jis sako, kad vokiečiai ne visus kišo į getus – jeigu jiems reikalingas žmogus, specialistas ir jeigu kokios nors įstaigos vadovas parašydavo raštą, kad toks ir toks žydas reikalingas kariuomenės ar kitos tarnybos reikmėms, tai jį palikdavo ramybėje dirbti toliau. Taigi, tokių dalykų buvo apstu.
Kai pas mus gąsdina, jog mūsų tautos didvyriai parašė kažkokį raštą sunkvežimiams duoti, tai tegul visi tie gąsdintojai pasižiūri, kokius raštus rašė getas… Ten jau ne sunkvežimiai, o kur kas rimtesni dalykai.
Be abejonės, yra konkreti kategorija žmonių, lietuvių, kurie tikrai žudė žydus – specialistai nustatė net konkretų skaičių: tokių buvo pusantro bataliono. Su tais nėra ką ir šnekėti… Bet pažvelkime plačiau ir konkrečiau į kolaboravimo reiškinį.
Štai skalbėja, kuri skalbia esesininkams rūbus. Ar ji dalyvavo holokauste? Taip, dalyvavo ir labai rimtai. Bet ar jos veikla tikrai yra tokia, dėl kurios ją dabar reikia kaltinti? Tas žmonių naikinimo kontekstas visada yra toks dviprasmis.
Aš gyvenau sovietmečiu, buvau komjaunuolis ir pionierius, vaikščiojau su raudonu kaklaraiščiu. Ar aš kolaboravau? Taip, garantuotai. Bet ar tai buvo labai baisus nusikaltimas?.. Bet štai savo noru nestojau į sovietų kariuomenę ir į karininkus nėjau, nors, tiesą sakant, man tie dalykai labai patiko. Nėjau į karinį laivyną, o nuėjau į prekybos laivyną, nors prekyba man nepatikdavo, bet tiesiog nemačiau kitos išeities.
Taigi, rezistencija ir kolaboravimas visada yra greta vienas kito, jie visada yra viename žmoguje. Todėl man labai pikta, kai viską suplaka į krūvą, išpučia skandalą, o nežiūri į reiškinių prigimtį.
Kas gali nutikti blogiausia? Aš bijau, kad nebūtų dar vieno genocido. Nes tokios štai neteisybės elementas sukelia nepasitenkinimą, kuris gali išlįsti pačiu netinkamiausiu laiku pačiomis bjauriausiomis formomis”.
Pasitraukė iš pirmininko posto
Visgi V.Rakutis vakar pranešė pasitraukiąs iš Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos Seime pirmininko pareigų.
„Turiu atsiprašyti visų žmonių, kurie pasijuto įžeisti, savo kolegų, partijos vadovybės ir narių, draugiškų šalių diplomatų ir piliečių, kad šios interpretacijos sujaukė Tarptautinei holokausto dienai būdingą rimtį. Prašomas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir frakcijos vadovybės, prisiimdamas politinę atsakomybę, nenorėdamas, kad dėl šio mano pareiškimo būtų apsunkinta labai svarbi Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos veikla bei sekdamas vakarietiška politine tradicija, apsisprendžiau žengti garbingą žingsnį ir pasitraukti iš šios komisijos pirmininko pareigų”, – pranešime rašė V.Rakutis.
„Tikiuosi, šis žingsnis padės nuimti nereikalingas įtampas tiek šalies viduje, tiek užsienyje su mums svarbiais strateginiais partneriais ir leis tolesnei diskusijai plėtotis konstruktyvesne linkme”, – pažymi jis.
Lenkija savo valstybės kaltinti neleidžia
O štai, pavyzdžiui, Lenkijoje 2018 m. priimtas įstatymas, pagal kurio nuostatas kaltinimai Lenkijai jos dalyvavimu holokauste Antrojo pasaulinio karo metais laikytini nusikalstamais. Šiuo teisės aktu numatomas laisvės atėmimas iki trejų metų bet kam, kas „viešai, iškreipdamas tiesą, Lenkijos tautai ar Lenkijos valstybei priskirs atsakomybę arba dalinę atsakomybę už nacių įvykdytus nusikaltimus”.
Priimti tokį įstatymą lenkus paskatino tai, kad daugelyje viešų šaltinių, kuriuose minimos nacistinės Vokietijos okupuotoje Lenkijos teritorijoje įrengtos koncentracijos stovyklos ar kitos masinių žudynių vietos, nurodoma, kad tai esą yra lenkų ar Lenkijos stovyklos. Dėl tokios iškreiptos interpretacijos gali susidaryti vaizdas, jog tai Lenkijos valdžia ir jos žmonės yra kalti dėl šių kalinimui, kankinimams ir žudynėms skirtų vietų atsiradimo.
Lietuvos šmeižikai naudoja Holokaustą žydų nusikaltėlių priedangai. Josifas Stalinas, Kremliaus komisarai buvo žydai.
.Sovietinės žydų nomenklatūros okupacijos reliktas F.Kuklianskytė – Kuklianskaja- Kukliansky neigia lietuvių tautos genocidą, kurį vykdė okupantai Kremliaus komisarai žydai ..F. Kuklianskaja šmeižia Birželio 23 sukilimą. Žuvusios sukilimo aukos šitai šmeižikei nieko nereiškia, nes Kremliaus komisarai žydai po 1917 m. perversmo Rusijoje, nužudė 200 tūkstančių stačiatikių dvasininkų, sunaikino 60 milijonų rusų (A.Solženycin,Nobelio premija)..Karinės „akcijos” HOLODOMOR (1932-1933) metu numarinta badu 11 milijonų ukrainiečių, Krymo totorių, ingušų, čečėnų, lietuvių, lenkų, gudų masinės žudynės – žydų Kremliaus komisarų, Josifo Stalino nusikaltimai neturi senaties.
Vien tas faktas kad keliaujant po Lietuvą mirga užrašai ( Žydų tautos žudynių vieta,Žydų kapinės ir panašios) žemina mus kaip lietuvius, neteko matyti užrašų ( Lietuvių tautos žudynių vieta ) , gal jau pamiršome savo tautos didvyrius ir paprastus tautiečius ? , ir turime nuleisti galvas už tai ko nepadarėme?
Sakoma, kad nėra to blogo, kuris neišeitų į gerą. Tik to gero gali tekti labai ilgai, o blogis, kaip kokia purvo lavina skverbiasi tuoj pat. Aptariamu laikotarpiu Lietuva buvo hitlerininkų okupuota, Lietuvos valstybės institucijos veikti negalėjo. Lenkija tai konstatavo, priimdama atitinkamus teisės aktus. Lietuva to nepadarė, nors privalėjo padaryti. Teisėje atsakomybė visada yra konkreti, o kažkokia „kolektyvinė”. Šiuo atveju, lietuvių tautos tarptautinis niekinimas vyksta jau daug dešimtmečių ir labai plačiu mastu, bet už ta niekas iki šiol nenubaustas, nors tai – akivaizdus neapykantos skleidimas. Jei valstybė nesigina net tada, kai privalo tai daryti, ką turi galvoti kitų tautų žmonės? Tai kam pateiksime „sąskaitą”už šią ilgus dešimtmečius tęsiamą nusikalstamą veiklą?
Ta proga tenka priminti ir daugeliui dar nežinomą faktą, nors jis turėtų būti žinomas visiems – nuo moksleivio iki Prezidento. Tai Jono Prano Aleksos, Kazio Griniaus ir Mykolo Krupavičiaus memorandumas – tarptautinis unikalus dokumentas, reikalaujantis, kad Lietuvą tuo metu valdančioji nacių grupuotė tuoj pat nutrauktų žudynes. Kodėl šio fakto iki šiol vis nėra Lietuvos istorijos vadovėliuose ir tarptautinei auditorijai skirtoje informacijoje, Kodėl kitų valstybių ambasadoriai bando kištis į šį klausimą, remdamiesi jiems pakištais sufalsifikuotais vertimais. Ir, beje, kas visa tai sufalsifikavo? Ką šiuo atveju veikia teisėsauga ir Lietuvos saugumo departamentas?
Labai gaila, kad įsibėgėja mokslininkų, išreiškiančių kitoki požiūrį į istorinius faktus persekiojimas ir smerkimas.
Jeigu ir toliau tęsis tokia „politika” – taip ir liksime susipriešinę. Kam to reikia? Matyt nesunku nuspėti. Ta valstybė, kuri labai suinteresuota, kad visoje postkomunistinėje erdvėje nebūtų santarvės tarp tautų tai darė ir darys čia gyvenančių tautų (tame tarpe ir žydų) rankomis. Ši arši „reakcija” į prof. Rakučio išsakytas mintis – dar vienas įrodymas, kad nenorima ir draudžiama kalbėti ir apie kitą šios žydų tautos tragedijos pusę. Nepažįstu nei vieno blaiviai mąstančio, normalaus žmogaus, kuris neigtų žydų tautos genocidą. Tačiau apie kiekvieną istorinį faktą turi būti atskleidžiama visa, be išimties tiesa, kokia ji būtų. Niekam ne paslaptis, kad prie Lietuvių tautos genocido, trėmimų ir žudymų prisidėjo ir žydų tautos atstovai tuo metu kolaboravę su sovietiniais okupantais, dirbę represinėse struktūrose. Kodėl, apie tai vengiama viešai kalbėti.? Tų žmonių jau nebėra, kaip ir tų, kurie dalyvavo žydų žudynėse, tačiau istorinė tiesa bus tik tada, kai nebijosime atvirai apie tai pasakyti.
Profesorius Rakutis būtent tai ir nori pasakyti. Apmaudu, kad už atvirą žodį garbus žmogus smerkiamas. Anksčiau už panašaus pobūdžio mintis buvo viešai pasmerktas ir neteko pareigų Akademinės etikos komisijos pirmininkas Sadauskas.
Pagrįstai kyla klausimas. Ko tuo siekiame? Istorinės tiesos? Abejoju ir baiminuosi, kad neįsivyrautų „vienos tiesos” ideologija – tai mes jau turėjome.
„Iššaukė ad hoc reakciją tekste parašyta, kad holokauste dalyvavo ir žydų tautybės žmonės. ” Taip, žydo paminėti nevalia. Aš prieš daugelį metų viename straipsnyje žurnale „Istorijos” paminėjau, kaip vokiečių okupacijos metais miškuose esantys žydai plėšė žmones – mano tėvus apiplėšė 12 kartų, mane, vaiką, įrėmę į kaktą šautuvą, grasino ištaškyti smegenis. Po to straipsnio kaip užsipuolė mane žydai! Plūdo necenzūriniais žodžiais. Turėjau liautis rašyti į tą žurnalą „Istorijos”. Dabar panašiai yra V.Rakutčiui. Kas mus valdo? Kodėl savo valstybėje negalime sakyti tiesos? Kodėl nesekame Lenkijos pavyzdžiu?
Vyresni vilniečiai prisimena, kad pokario metais plačiai skambėjo jidiš kalba. Kuriame buvusios sovietų sąjungos mieste dar gyveno tiek žydų tautybės žmonių. Lietuviai tartų, kurie išgelbėjo daugiausia žydų. VU Rektorius akademikas J.Kubilius pasakė -Ne visi lietuviai buvo žydšaudžiai, ne visi žydai buvo kėgėbistai”. Vilnius buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale,. Juk žydų procentas tikrai buvo ryškus, ir sovietų laikais vyko kelios didelės emigracios bangos. Kodėl niekas netiria to reiškinio priežasčių?
Prof. V.Rakutis yra sąžiningas mokslininkas ir objektyvus tyrėjas. Į jo argumentus būtina įsigilinti. Gerai, kad draugiškų šalių ambasadoriai domisi mūsų istorija, bet tuo atveju jiems reikia pateikti tikslius istorikų straipsnių vertimus.” Mokslinėms” pseudospekuliacijoms neturi būti palikta dirva.
Kaip nekeista, jokio vertinimo nematome iš Seimo NSGK?
Gal sugalvos F.Kukliansky bendruomenei iš biudžeto padovanoti kokius 3 mln. eurų ir E.Zingerį į komisijos pirmininkus, vietoj Valdo Rakučio ir tokiu būdu nutildys Kukliansky?
Keista, kad lenkai, rusai, žydai gerbia savo Tėvynę ir jos gynėjus, o Lietuvos Seimui, prezidentui ir vyriausybei , jieLietuvoso patriotus gali parduoti ir aukoti, jei bent menkiausią pastabėlę susapnuos ir pradės rėkauti sovietinės kontoros tardytoja F. Kukliansky.