Žmonės sako: savi marškiniai arčiau kūno. Šis posakis vartojamas ir teigiama, ir neigiama prasme. Antai, vieni pateisina, kad Šilalės rajono ligoninėje penki vilniečiai be eilės buvo paskiepyti medikams skirta vakcina, kiti savivaldybę ir ligoninę vadina korupcijos židiniu.
Vieniems atrodo, kad represijos Baltarusijoje ir Rusijoje svarbiau už mūsų provincijos problemas, kiti gi sako, kad pirmiausiai reikia apsikuopti savo kieme. Iš tiesų tas posakis galioja ir koronaviruso atžvilgiu.
Štai britai „išdūrė“ visą Europos Sąjungą. Kol Jungtinė Karalystė dar nebuvo pasitraukusi iš ES, ji per Briuselį užsisakė didelius kiekius „AstraZeneca“ skiepų, gaminamų čia pat Britanijoje. Dabar, kai Londonas jau nebe bendrijos narys, anglų – švedų bendrovė britams tiekia visą pažadėtą skiepų dozių kiekį, o europiečiams – tik ketvirtadalį. Ji atsisakė nukreipti vakcinų atsargas iš savo gamyklų Jungtinėje Karalystėje į ES šalis. „Brexit“ sutartis esą draudžia jas neribotai eksportuoti į kitas valstybes.
„Savų marškinių“ principas gali skaudžiai smogti ES šalims. Ispanija ir Prancūzija pranešė, kad jau atideda antrą gyventojų skiepijimą. Taip 27 šalys įsukamos į konflikto verpetą. Kol kas pristačiusi vos 2,2 dozės šimtui žmonių, ES gerokai atsilieka nuo JAV ir JK. Europos Komisija, kuri koordinuoja visą dozių paskirstymą (pernai ji iš viso užsakė 2,33 mlrd. dozių), dabar tik skėsčioja rankomis. Savaitgalį savo ruožtu Europos Komisija patvirtino skubią vakcinų eksporto į kitas šalis, pavyzdžiui, į Rytų partnerystės ar Vakarų Balkanų valstybes, tvarką.
Lietuva taip pat pateko į tą akivarą. Prezidento Gitano Nausėdos pažadai, kad iki Valstybės dienos bus paskiepyta apie 70 proc. visų gyventojų, atrodo, ir teliks pažadais. Europarlamentaras Petras Auštrevičius bando švelninti situaciją, sakydamas, kad EK tiesiog nori kontroliuoti, kad vakcinų gamintojos nepardavinėtų savo produkcijos už ES ribų.
Nepasitikėjimą Europos Sąjungos veiksmais didina ir tai, kad, stringant skiepų pristatymui, Europos vaistų agentūra skelbia, jog leidžia juos naudoti visiems suaugusiems žmonėms. Anksčiau buvo paskelbtos rekomendacijos pirmoje eilėje skiepyti vyresnius žmones, o dabar gi – iki 65 metų amžiaus. Šį patarimą pirmoji pasigriebė Vokietija, kuri pareiškė rekomenduojanti „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 skiepyti tik jaunesnius nei 65 metų amžiaus žmones.
Lietuvos sveikatos viceministrė Živilė Simonaitytė penktadienį BNS sakė, kad, jos žiniomis, ES agentūros rekomendacija yra nenaudoti vakcinos vyresniems žmonėms, todėl Lietuvoje bus skiepijami jaunesni žmonės. Vėliau ji pasitaisė, aptakiai pareiškusi, kad sprendimas Lietuvoje bus priimtas detaliai išanalizavus informaciją.
Žmonės klausia: ar vyresnieji bus palikti likimo valiai? Kodėl keičiami gyvybiškai svarbūs sprendimai? Kodėl skatinamas nepasitikėjimas tiek visa ES politika, tiek mūsų valdžia? Ar nepakanka nerimui kelti vien neaiškių kovos su virusu planų? Ko vertos tos Vyriausybės patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio 130 priemonių iš keturių A, B, C, D scenarijų?
Tuo metu, kai auga nepasitikėjimas valdančiaisiais, ministras visuomenę maitina „popieriniais“ pažadais. „467 – toks keturiolikos dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų yra šiandien. Štai įrodymas, ką galime kartu! Žmonių pastangomis mes įžengėme į scenarijų C. Tai reiškia, kad atsiveria galimybės, nors ir ne pačios plačiausios, bet galimybės peržiūrėti mūsų tolimesnius veiksmus, suteikti mūsų gyvenimui naujų spalvų. Ačiū visiems, kurie prisidedate prie viruso įveikimo!“, – savo „Facebook“ paskyroje pompastiškai rašė ministras. Jo nuomone, greitai pasieksime ir 200 sergančių ribą, kuri jau reikš karantino atsisakymą.
Žmonės turi kitą lakų posakį: neperšokęs upelio nesakyk – op. Jis tinka ir Prezidentui, kuris nesiliauja žadėti šviesią skiepijimo ateitį (nors Europoje vyrauja tikras pasimetimas), ir Vyriausybei, kuri džiūgauja santykinai kasdien mažėjančiais sergamumo rodikliais (nors jie nesugretinami su perpus mažiau atliekamais tyrimais) ir nutyli labai lėtus skiepijimo tempus (praėjusią savaitę vieną dieną skiepus gavo…36 žmonės).
Briuselis išrado naują terminą: „vakcinų nacionalizavimas“. Jis ES nepageidautinas. Tai reiškia, kad mes ir toliau turime laukti Briuselio malonės. Gyventi pagal „savų marškinių“ principą mes pradėsime dar negreitai.
Čia kaip troleibuse, kur su žmogum, norinčiu bendrauti, niekas nekalba, jis sako: „na, jei čia nieko nėra, aš pasiusiosiu”.
O ko reikėjo tikėtis ? Juk ES valdymo politika paremta principu meluok ir valdyk. Anglai mandagiai paliko ES melagių gaują, nes toliau mulkinti savo tautos nemato prasmės. Pirmasis pažadas paskiepyti 80% tautiečių buvo vasario mėnesio pabaiga, dabar Valstybės diena, tačiau čia trūksta tik vieno skaičių junginio ir bet kada bus pateisinama kaip nemokėjimas skaityti . O tai metų- pvz. 2022 ar 2023.