Vasario pabaigoje pasidalinę peticijomis prieš vienalytę partnerystę ir Stambulo konvenciją kunigai sulaukė puolimo, kaip drįso pasisakyti politiniais klausimais.
Ryškiausia šio puolimo dalyvė simptomiškai buvo LRT žurnalistė Indrė Makaraitytė. Kritikai akcentuoja, kad „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“ ir aiškina, kad dėl to kunigai ir Bažnyčia apskritai negali kalbėti politiniais klausimais.
Tačiau yra priešingai – jie turi teisę ir netgi pareigą kalbėti apie politiką. Turi pagal kanonų teisę, pagal tarptautines sutartis ir pagal Konstituciją. Kodėl taip yra ir kaip apskritai sureguliuotas Bažnyčios dalyvavimas Lietuvos politiniame gyvenime, ir pamėginau išdėstyti laidoje:
Nepamirškite pasirašyti peticijų prieš vienalytę partnerystę ČIA ir prieš Stambulo konvenciją ČIA
Ačiū už išsamų paaiškinimą! Melskimės už dvasininkų remiamą LIETUVOS ateitį, kurioje nebūtų susipriešinimo nei šeimos, nei dorovės, nei savo nuomonės išreiškimo klausimais!
Pasirodo, kad ir patirtį turintys žurnalistai dar nežino, kad bažnyčia iš tikrųjų tai yra žmonės, katalikai, Lietuvos piliečiai, kurie, kaip ir visi kiti piliečiai turi teisę į savo nuomonę. Juk nėra taip, kad iš jų yra atimtos kokios nors teisės: viešos nuomonės, balsavimo, dalyvavimo visuomeninėje veikloje.
Kunigai turi tokią pat teisę kalbėti, kaip ir visi kiti žmonės.
Papildau išsakytą mintį. Visi pakrikštytieji yra Bažnyčią-Dievo tauta. Bažnyčios vedliai yra dvasininkai – kunigai, vyskupai.
Nejaugi žurnalistai, tame tarpe ir Į. Majaraitytė to nežino?