Tiesa dažnai yra nuostabesnė už fantastiką, bet kartais fantastika gali priartėti bauginančiai arti prie tiesos.
2019 m. lapkričio 29 d. savo veidaknygėje rašiau, kaip mokslinė fantastika virsta tikrove, kaip turintys mokslo žinių fantastai stulbinamai nuspėjo ateitį.
Kinas nuo pat jo aušros bandė pažvelgti, kaip atrodys ateities pasaulis. Prisiminkime keletą praeito šimtmečio filmų.
Vokiečių filme „Moteris Mėnulyje“ (1929) keturis dešimtmečius prieš NASA pasiunčiant žmogų į Mėnulį, Fritz Lang tiksliai numatė, kaip plėtosis kosminis mokslas. Jis tiksliai numatė daugiapakopės raketos ir skysto kuro panaudojimą, laiko skaičiavimą atgal prieš raketos paleidimą ir kitus kosminių kelionių bruožus.
Filme „Star Trek“ (Žvaigždžių kelionė, 1965) pilotas naudojasi mobiliuoju telefonu: paspaudęs mygtuką galėjo kalbėti su bet kuo bet kur, jeigu kitas turėjo tokį pat aparatą. Filmo kūrėjai pasinaudojo Nikola Teslos idėja, kuris 1909 metais laikraščiui “The New York Times“ sakė: „Greitai belaidėmis priemonėmis bus galima perduoti pranešimus visam pasauliui taip paprastai, kad bet koks asmuo galės turėti savo aparatą.“ Pirmąjį mobilų telefoną Motorolos inžinierius Martinas Kuperis sukūrė 1973 metais, praėjus 65 metams po Teslos numatymo.
Filmas „Kosmoso Odisėja“ (1968) numatė kosminį turizmą, kurį dar tik ruošiasi įgyvendinti „Virgin Galactic“, numatė Tarptautinę kosminę stotį ir geosinchronninių palydovų tinklą.
Filmas „Žmogus“ (1972) numatė pirmąjį juodaodį JAV prezidentą, dešimtmečiais prieš Barakui Obamai tampant Prezidentu.
Satyriniame filme „Americathon“ (1979) apie Amerikos politiką daugelis numatymų pasitvirtino. Pasitvirtino Sovietų Sąjungos žlugimas, Kinijos, kaip ekonominės galios iškilimas, Vietnamo tapimas populiaria turizmo valstybe (karas buvo pasibaigęs 1975 m.), rūkymo uždraudimas, hibridiniai automobiliai ir mūsų pamėgta televizinė tikrovė.
Filmas „Videodromas“ (1983) numatė srūvantį masinių pramogų srautą televizijos kanaluose, ypač YouTube.
Filme „Karo žaidimai“ (1983) pasakojama apie berniuką, kuris beveik pradėjo branduolinį karą įsilaužęs į vyriausybės infrastruktūrą, o taip pat numatė kibernetinį karą, kuris šiandien tapo realybe.
Filme „The Terminator“ (1984) yra daug siaubingų ateities pranašysčių. Tarp jų ir daug vėliau pasirodžiusių dronų naudojimas kare.
Filme „Atgal į ateitį, II d.“ (1989) yra daug tiksliai numatytų technologijų, tarp kurių yra vaizdo skambučiai, panašūs į „Skype“ ir „Messinger“, nešiojamosios technologijos, panašios į „Google akinius“, savaime susiveržiantys sportbačiai, kokius JAV krepšininkai po dviejų dešimtmečių avėjo Pekino (Beidžingo) olimpinėse žaidynėse.
Filme „Griovimo žmogus“ (Demolition Man, 1993) numatoma daug ateities įvykių, tarp jų savivaldžiai automobiliai ir nuotolinės vaizdo konferencijos, numatyta Arnoldo Švarcnegerio politinė karjera.
Filme „Tinklas“ (1995) pasakojama, kaip bus naudojamos moderniosios technologijos. Nors svarbiausia yra asmens tapatumo vagystės, filme numatoma ir maisto produktų užsakymas internetu – technologiniai pasiekimai, kurie atsirado daugiau nei po 20 metų.
Komedijoje „Kabelinis vaikinas“ (1996) kanadiečių komikas filmo pabaigoje pompastiškai sušunka: „Greit kiekvieno amerikiečio namuose bus integruota televizija, telefonas ir kompiuteris! Aplankykite Luvrą televizijos kanale ir pamatysite besigrumiančias purve moteris! Jūs galite apsipirkti sėdėdami namuose arba žaisti Mortal Kombat!“ Šis numatymas yra bauginančiai tikslus, jei atsižvelgsime į tai, kaip šiandien naudojamės televizija.
Filme „Veidą šalin“ (Face/Off,1997) teroristas ir FBI agentas pasidaro chirurgines veido operacijas, kad apsimestų vienas kitu. Tada tokios operacijos buvo gryna fantazija, bet po dviejų dešimtmečių mokslas pasivijo filmą ir veido transplantacijos chirurgija tapo vienu iš modernios medicinos stebuklų.
Filmas „Jūs gavote laišką“ (1998) seniai prieš didžiajai pasaulio gyventojų daliai pasiekiant interneto tinklą (World Wide Web) pažvelgia į interneto suteiktų galimybių meilės istorijas.
Filmas „The Truman Show“ (1998) pranašauja ateitį, kurioje milijonai žmonių prilipę prie programuojamos TV realybės, kuri derina kasdienybės monotoniją su pramanytomis dramomis, sukurtomis televizijos prodiuserių mūsų linksminimui.
Pagaliau šio šimtmečio filme „Aš esu legenda“ (2007) pasaulis buvo nuniokotas genetiškai sukurtų tymų virusų, kurie nušlavė daugumą žmonijos. Nors laimei tada taip neatsitiko, bet filmas pasirodė teisus tada atrodančiais fantastiškais numatymais, kurie netikėtai pasirodė realiame gyvenime daugiau nei po dešimtmečio COVID-19 pandemijos metu.
Tikėkimės, kad kada nors ir lietuviai sukurs gerą protą jaudinantį filmą.
