,,Muš, dabar tikrai muš – staiga atsirado kažkoks šleikštus jausmas duobutėje, pradėjus sukti antrą ratą šachmatų simultane. Ir kur dingo tas publikos susižavėjimas, ką tik spindėjęs jų akyse, man pasakojant apie naujųjų Vasiukų ateitį?
Iš rūpesčio net susikūprinęs, mąstė Ostapas Benderis… „ Taip arba labai panašiai Ilfas ir Petrovas aprašė savo ,,Dvylikoje kėdžių“ , ne mažiau išmintingoje negu „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“, didžiojo kombinatoriaus nepavykusį bandymą apgauti lengvatikius.
Bandau prisiminti prieš keliasdešimt metų skaitytą knygą ir galvoju, kodėl būtent šis epizodas išniro iš atminties, skaitant vieno konservatoriaus straipsnį šios dienos „Delfyje“. Gal kaip koks skalikas pajutau paniką, apėmusią staiga užkluptą niekdarį.
Beje, pavienių panikos ženklų jau būta ir anksčiau. Todėl panašu, kad panika, it koronavirusas jau sparčiai plinta tarp jo partiečių. Na, suprantu galima apkaltinti valstiečius, kad jie neabejotinai kalti dėl nuo šampano ir vyno ištuštėjusių Seimo šaldytuvų.
Tačiau tai nieko bendro neturi su pandemija. Jie ėmė tuštėti iš karto po 2016 m. rinkimų. (beje, jau būtų laikas už tai padėkoti A. Verygai). Bet apkaltinti valstiečius, kad neatskiria karštų bulvių nuo supuvusių – jau per daug. Jokių bulvių, juolab karštų, jie šaldytuvuose ir nemanė laikyti.
Tiesa, vėliau pats autorius prisipažįsta, kad tos karštos bulvės tai absurdiški partnerių svaičiojimai koalicijos programoje ir taip sudirginę visuomenę. Tačiau dabar, nugarmėjus Stambulo konvencijai, suprato, kad tų bulvių dar ne tiek jau mažai ir liko. Matyt, pajuto ir visuomenės nuotaikas.
Svarbiausia, atsirado jausmas, kad muš, todėl skubama išsižadėti ir kitų ,,progreso“ apraiškų. Bandoma pasiteisinti – juk nėra jų nei Vyriausybės programoje, nei įgyvendinimo priemonių planuose. O koalicijos sutartis nesiskaito – be to, buvo pastaba, kad dėl jų (karštų bulvių) bus polemizuojama ir sprendžiama Seimo darbotvarkės lygyje. Juk niekam nežadėti sprendimai. Bet, kaip matome, ir tokių miglotų pažadų užteko išlaikyti koalicijoje gapšiško įžūlumo naujokus.
Skaitome toliau. Nė žodžio apie LGBT asmenis Matyt, todėl, kad tik nebūtų paminėtas šis žodis, fariziejiškai susirūpinta neįgaliaisiais. Užuot tiesiai pasakius atsakomybė, surezgama naujas požiūris į atsakomybę ?!
Kas tai? Gal čia nesąmoningos užuominos apie prabudusią sąžinę? O gal jau atėjo kokie signalai iš skyrių ir atsirado tas… jausmas duobutėje?
Kam žadate, kad balsuosite pagal sąžinę, įsitikinimus ir supratimą?
Ar įspėjate koalicijos partnerius, jog neturėtų liguistų ambicijų ar raminate sunerimusį elektoratą? Gal todėl lėtinate Seimo girnų sukimąsi?
Neabejoju, kad ne vienas iš Jūsų norėtų jas iš viso sustabdyti, ar net ir laiką atsukti. O gal dairotės kito partinio traukinio? Girdisi ir kaltės natelės, ir kažkoks atavistinis įprotis – apkaltinti kitus.
Kaip žmonės sako – ir norisi, net reikia, bet…
Prisipažinti klydus labai žmogiška ir stipru. Tačiau nežinia, kaip su tuo pasitikėjimo kreditu. O prisipažinti reikėtų dėl nepagrįstų kaltinimų patriotams, bandymų iškraipyti istoriją, siūlymo atsisakyti tradicijų, šeimos, paniekinti kalbą, panaikinti demokratiją, ardyti tautą ir net… Valstybę. Ne juokai.
Nors ir be Stambulo konvencijos aišku, kad niekas jūsų nemuš, tačiau sugriovus žmonių pasitikėjimą, negalite tikėtis ir išsisukti be bausmės.