Instituto administracija pamynė žmogaus teises laisves

Praėjusią savaitę viešai išsakyti kelių VU TSPMI dėstančių kolegų siūlymai profesoriui V.Radžvilui išeiti iš darbo institute, taip pat atviri necenzūriniai profesoriaus užgauliojimai viešojoje erdvėje paskatino Lietuvos žmogaus teisių ir kitas organizacijas įvertinti pastaruosius faktus žmogaus teisių kontekste.

Primename, kad institute skandalas kilo, kai grupė studentų parašė prašymą TSPMI administracijai profesoriaus V.Radžvilo dėstomo kurso statusą pakeisti iš privalomojo į pasirenkamąjį. Instituto administracija minėtą prašymą patenkino plačiau jo nesvarsčiusi.

Liepos 17 d. Lietuvos mokslininkų sąjungą, žmogaus teisių organizacijos ir Aukštųjų mokyklų profsąjungų susivienijimas (LAMPSS) išplatino pareiškimą, kuriame pasmerkė tokį TSPMI administracijos elgesį.

Pareiškime sakoma, kad TSPMI administracija studentų prašymą profesoriaus dėstomo kurso statusą pakeisti iš privalomojo į pasirenkamąjį patenkino, net išsamiau jo neapsvarsčiusi, nors vėliau buvo gautas ir alternatyvus TSPMI studentų ir alumnų prašymas – palikti kursą privalomą. Toks instituto administracijos sprendimas smarkiai pablogina prof. V. Radžvilo padėtį institute ir netgi sudaro sąlygas jį, kaip neturintį pakankamo darbo atleisti iš darbo.

Pareiškimo autoriai atkreipia dėmesį, kad TSPMI administracijos sprendimas, kuriuo besąlygiškai patenkintas pirmojo kurso studentų prašymas dėl kurso statuso keitimo turi visus asmens  diskriminavimo dėl įsitikinimų ar pažiūrų požymius. Jų nuomone, studentų iniciatyvos teisė reglamentuoti dėstomų kursų temas ir jų turinį nėra absoliuti ir privaloma, o prof. V. Radžvilo Europos idėjos istorijos kursas dėstomas ne vienerius metus ir dėl jo TSPMI administracija, Taryba ar Studijų programos komitetas iki šiol nebuvo gavę pastabų ar priekaištų. Kursą, kaip naudingą ir įdomų, savanoriškai lanko kitų kursų ir kitų studijų programų studentai.

Žmogaus teisių požiūriu studentų prašyme nurodyti prof. V. Radžvilo kurso pakeitimo iš privalomojo į pasirenkamąjį motyvai – profesoriaus euroskeptiškos pažiūros, subjektyvus požiūris į Europos Sąjungą – netgi nesvarstytini. Šie motyvai, kuriais remiantis priimtas Studijų programų komiteto sprendimas, prieštarauja   Konstitucijoje įtvirtintam žmogaus teisių ir laisvių principui – asmens teisei turėti įsitikinimus, pažiūras ir laisvai juos reikšti.

Žmogaus teisių požiūriu taip pat nepateisinama, kad akademinėje aplinkoje  dėstytojo pažiūros ir įsitikinimai (ne kompetencija, kvalifikacija) susiejami su dėstomo kurso tikslingumu ir netgi lemia jo vertę studijų programoje.

Pareiškimo autoriai ypač susirūpinę, kad tarp prašymą iniciavusių studentų yra Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje darbuotoja. Jų nuomone minėtos darbuotojos inicijuotas prašymas TPSMI administracijai primena sufabrikuotus „darbo žmonių“ laiškus sovietų komunistų partijai, kuriuose būdavo smerkiami mokslininkai, rašytojai ir kultūros veikėjai, nepritarę oficialiai sovietų komunistų partijos doktrinai. Būtent analogiškų laiškų pagrindu sovietų valdžia atleisdavo iš darbo jai neįtikusius kultūros ir mokslo darbuotojus, pašalindavo iš kūrybinių organizacijų rašytojus bei kitus kūrėjus, o kai kuriuos jų tokių prašymų pagrindu („pritariant darbo kolektyvams“) įkalindavo arba ištremdavo į Sibiro lagerius.

Pareiškimą pasirašiusios organizacijos teigia, kad bet kokios iniciatyvos, kuriomis siekiama apriboti asmens veiklą dėl pažiūrų ar įsitikinimų reiškimo, yra grubus žmogaus teisių pažeidimas ir asmens diskriminavimas dėl jo pažiūrų ar įsitikinimų.

TSPMI administracijos Pareiškimo pagrindu priimtas sprendimas prieštarauja Konstitucijos 25 str., kuris laiduoja asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.  Konstitucijos 42 str. nustato, kad <Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi>.

Mokslininkų, žmogaus teisių organizacijos ir profsąjungos ragina Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, Švietimo ir mokslo ministeriją bei Vilniaus universiteto administraciją visapusiškai ištirti aptariamą diskriminavimo atvejį ir be išlygų užkirsti kelią praktikai, kurios apraiškų dėsningai padaugėjo pradėjus aukštojo mokslo reformą.

Pareiškimą pasirašė: Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija,  Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos Helsinkio grupė, Nepartinis demokratinis judėjimas, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS)

Visą pareiškimo tekstą skaitykite ČIA