Vis dar tebesvarstinėjama kas buvo Petras Cvirka (1909-1947)? Reikia ar nereikia jam paminklo Vilniuje?
O tereikia atsiversti seną spaudą, ten parašyta.
Bolševikams užgrobus 1920 m. įkurtą Lietuvos telegramų agentūrą ELTA ir pavertus ją sovietinio TASS skyrimi, po II pasaulinio karo nedidelė ELTA tarnyba VLIKo struktūroje buvo atgaivinta Vakaruose.
1945 m. gruodžio 15 d. ELTA informacijų laida perduoda porą detalių apie P. Cvirką. Bet iškalbingų.
CVIRKA TVARKO LIETUVOS RAŠYTOJUS
Šį rudenį buvo sušauktas Lietuvos rašytojų suvažiavimas. J. Korsakas-Radžvilas smarkiai išbarė rašytojus už neveiklumą, neprisidėjimą prie komunistinės kūrybos, silpną bendradarbiavimą „Pergalės“ žurnale. Rašytojų pirmininku ir toliau liko senas Sniečkaus patikėtinis Petras Cvirka.
Petras Cvirka savo valia ir galia buvo pasidaręs Lietuvos Rašytojų Sąjungos pirmininku jau pirmosios sovietinės okupacijos metu. Jo „lietuviškumą“ vaizdžiai parodo įvykis 1940 m. vasarą, kai Lietuva jau buvo rusų okupuota ir Lietuvos Himną giedoti buvo griežčiausiai uždrausta.
Bolševikinės valdžios Kaune sušaukto mokytojų suvažiavimo metu, suvažiavimui baigiantis, 10.000 mokytojų minia pradėjo giedoti Lietuvos Himną.
Senu įpratimu atsistojo ir visi suvažiavimui vadovavę tarybinės valdžios žmonės, nors ir jautėsi labai nepatogiai. Petras Cvirka pasielgė kitaip. Jis, Lietuvos Himną giedant, demonstratyviai vienas atsisėdo prie prezidiumo stalo ir pradėjo rūkyti cigaretę.
Visos pirmosios okupacijos laikais Cvirka buvo galingas žmogus ir prisidėjo prie didžiojo lietuvių išvežimo 1941 metų birželio 14-15 dienomis.
Sovietų vokiečių karui prasidėjus ir bolševikams bėgant iš Lietuvos, Petras Cvirka išbėgo su jais. Grįžęs į Lietuvą, dabar jis ir vėl tvarko Lietuvos rašytojus. (ELTA)
Pritariu Liudvikui. O šitaip galvojant pvz. ir A. Šiklgruberis irgi buvo gabus dailei ir mano akimis žiūrint jo paveikslai- labai gražūs. Neteisybė būtų, jei lietuvių tautos atstovo P. Cvirkos, ant kurio sąžinės labai daug mažiau lietuvių mirčių negu Hitlerio, paminklas iki šiol stovi, o vokiečiai. virš vaterlinijos rodo, kad A. Hitlerio gėdijasi. O juk A. Hitleris, kaip ir P. Cvirka, savo tautai norėjo gero.
Ponas „Liberalus literatūros ir meno gerbėjas- Juodas Humorevičius” yra gabių klajoklių užprogramintas, nes vis primena, kad Nacionalinis Socialistas Adolfas Hitleris atsakingas už lietuvių mirtis ir tuom lyg nori užtušuoti kitą, gal irgi gabų eilėraščių rašytoją – Joškę Staliną Džiugašvilį (Judašvilis, kitaip žydės vaikas), kuris su savo gentainiais ir pasekėjais tikrai per 50 okupacijos metų pasidarbavo naikinant lietuvius ir jų papročius bei tikėjimus! Vargu bau, ar jei nebūtų Joškės Stalino, Petras Cvirka pasuktų judošiaus keliu! Kas dėl A. Šiklgruberio, tai jo dėka Versalio suokalbiu parklupdyta vokiečių tauta vėl atsitiesė ir tapo viena galingiausia save gerbiančia tauta, priešingai negu Joškės Judašvilio vergijoje, kur buvo naikinamos visos tautos ir visų luomų ŽMONĖS, o dauguma buvo paversta infuzorijomis, kurių niekas negerbė ir jie patys savimi nesididžiavo, o tik lankstėsi prieš svetimšalius! Be to, vokiečiai ne tik protingi, bet ir gudrūs – oficialiai jie rodo vieną, o tarpusavyje turi nerašytą įstatymą, kad vokietis aukščiau kitų!
Su visa pagarba ponui V.Valušaičiui, turime pasakyti, kad nebūtina griauti lietuvio rašytojo paminklą Vilniuje, kur ir taip daugiau paminklų ir paminklinių lentelių kitataučiams negu lietuviams! Smerkime P.Cvirką politiškai už jo pažiūras ir parsidavėliškumą, bet jis dar ir lietuvis rašytojas ir daug geresnis už kokį T. ir V. Venslovus, kurių užimtame ištremto žydo gydytojo name tebestūkso memorialinis muziejus! Tebūnie P.Cvirkos paminklas žmogaus dvilipumo simboliu – iš vienos pusės neblogas rašytojas, iš kitos svetimos ideologijos nešėjas! Ir pagalvokim kas toje vietoje, kur dabar stovi paminklas lietuvių rašytojui, bus jį nugriovus? Gal pradžioje nuspręskime ką toje vietoje statysim, ar kam jau susiruošę parduoti tą vietelę užstatymui? Nebūkime vedžiojami už nosies gudriųjų bendrapiliečių. Sutiktume, jei P.Cvirkos paminklo vietoje būtų pastatytas paminklas pirmam ir paskutiniam nepriklausomos Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai! Juk per ilgus sovietinės okupacijos metus labaiusiai Lietuvos nepriklausomybė buvo siejama su Prezidento Antano Smetonos Lietuva, kuri ir nuo priešų apsiginė, ir po karo ūkį pakėlė, atlietuvino nutautėjusius savo brolius ir net A.Smetonos Lietuvoje gimę sovietiniai vadovai sugebėjo išlaikyti lietuviškumą!
P. Cvirka chroniškas komunistas-stalinistas. Jei stalinas pasmerkyas, tai stalinistai neturi būti globojami ir gerbiami.