Rusijai koncentruojant savo kariuomenę Ukrainos pasienyje, buvęs Estijos prezidentas Tomas Hendriksas Ilvesas, pasiūlė uždrausti rusams įvažiuoti į Europos Sąjungą. Estijos užsienio reikalų ministras tokiam eksprezidento pasiūlymui nepritarė. Bet reagavo Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška.
„Jam [Ilvesui – V.V.] reikėtų pasikalbėti su tokių šalių kaip Turkija ir Graikija lyderiais apie turizmo svarbą ir ypač Rusijos segmentą”, – agentūrai RIA Novosti sakė Gruška.
Verta prisiminti istoriją. Kai naciai atėmė iš mūsų Klaipėdą, dienraštis „XX amžius” tą pačią dieną pirmame puslapyje įdėjo straipsnį iškalbingu pavadinimu: „Ne demokratijoms sulaikyti mūsų žygį”…
Iš aštuonių dešimtmečių perspektyvos žvelgdamas į tą laiką, pridurčiau, kad demokratijoms lemta išsrėbti totalitaristų užvirtą košę, kad paskui vėl sudarytų sąlygas jiems iškilti ir tą košę iš naujo užmaišyti.
Atkreipkime dėmesį į tuščius laikraščio publikacijos plotus. Kaip uoliai mūsų cenzūra braukė žodžius, kad tik tik nepapiktintų ir neužrūstintų politinių gangsterių. O atėjus laikui, jie vis tiek skerdė mūsų žmones be jokios atodairos…
NE DEMOKRATIJOMS SULAIKYTI MŪSŲ ŽYGĮ
– pareiškė mūsų bendradarbiui žymūs vokiečių politikai.
Telefoniniai pranešimai „XX Amžiui“.
Londonas (XX). Anglų laikraščiai šiandien pirmoje vietoje rašo nebe apie Vidurio ar Pietų Rytų Europos įvykius, bet apie Klaipėdą.
(Toliau lietuvių cenzūros išbrauktos 7 laikraščio eilutės – V.V.) Berlynas (XX). Vokietijos atsakingi vyrai sako, jog po paskutiniojo meto sukrėtimų Vid[urio] Europoje padėtis Europoje pamažu nurimsta ir normalizuojasi. Marš. Goeringas, kuris [vokiečiams] [už]imant Čeko – Slovakiją, buvo atvykęs iš Italijos, vėl išvažiavo tęsti atostogų.
Mūsų bendradarbiui keli žymūs vokiečių asmenys dėl bendrosios Europos padėties šitaip pareiškė: Mes ramiai galime eiti toliau savo keliu.
Demokratinės valstybės pakankamai silpnos, kad galime jų nepaisyti – jos mūsų iš kelio neišmuš. Jos teįšmano kovoti tik diplomatinėmis notomis, bet tos notos kaip tik ir yra jų silpnumo ženklas. Kiek kartų jos sakė, kad „tai jau paskutinis kartas“, bet paskui vis surasdavo diplomatinę formulę savo nuolaidumui pateisinti.
Demokratinėms valstybėms nepasisekė palaužti ašies valstybių jau tuo metu, kada buvo taikomos sankcijos Italijai; juo sunkiau joms tat bus padaryti dabar, kada viena tik Didžioji Vokietija turi apie 90 mln. gyventojų.
„Voelkiseher Beobachter“ irgi rašo, kad demokratinis blokas ne toks jau didelis, kokio kad anglai iš karto norėjo, ir pakankamai pakrikęs: demokratinės valstybės dar dabar nesugeba surasti bendros kalbos, bet skęsta pasiūlymuose, atmetimuose, abejojimuose, svyravimuose, neryžtingume ir bejėgiškume.
Klaipėdos klausimu vokiečių šio ryto laikraščiai pasisako labai atsargiai; tik vienas „Allg[emeine] Zeitung“ džiaugiasi kad lietuviai grįžta iš Klaipėdos į Lietuvą.
(Toliau vėl išbrauktos 4 eilutės – V.V.)
Varšuva (XX). Šio ryto lenkų laikraščiai plačiai rašo apie Klaipėdos reikalus, informuodami apie Lietuvos vyriausybės nutarimą atiduoti Klaipėdą Vokietijai. Komentarų veik jokių nededa. „Kuryer Polski“ rašo, jog šį kartą vokiečiai pasirūpino legalumu. Europos opinija prikišo, kad Hacha neturėjo teisės atiduoti Čeko – Slovakijos reicho globai, užtat von…
(Vėl cenzūros išbrauktos 5 eilutės – V.V.)
Laikraščiai deda savo korespondentų telefonogramas iš Klaipėdos
(Išraukta 11 eilučių – V.V.)
SKELBIAMAS SUSTIPRINTOS APSAUGOS STOVIS
Šiandien [Lietuvos] Ministrų Tarybos posėdyje buvo nutarta paskelbti sustiprintos apsaugos stovį visose apskrityse, išskyrus Klapėdos, Šilutės ir Pagėgių apskr[itis]. Taip pat išskyrus Kauno apskr[itį] ir Kauno miestą, kur sustiprintos apaugos stovis buvo įvestas praėjusių metų gruodžio mėn.
SA UŽĖMĖ STOTĮ IR PAŠTĄ
(XX) Iš Klaipėdos praneša, kad šį rytą SA (vokiečių smogikų daliniai – V.V.) užėmė Pagėgių geležinkelio stotį ir neleidžia nieko išvežti. SA taip pat užėmė pašto ir kitas viešąsias įstaigas – Klaipėdos uosto valdybą, Klaipėdos radiofoną, Pagėgių muitinę. Žemės B[ankas] uždarytas, Ūkio Bankas nedaro nei įmokėjimų, nei išmokėjimų.
MUSSOLINIS DEKLARAVO VISIŠKĄ PRITARIMĄ ROMOS – BERLYNO AŠIAI
Didžiosios fašistų tarybos rezoliucija.
Roma. E[lta]. Vakar vakare, pirmininkaujant Mussoliniui, didžioji fašistų taryba buvo susirinkusi posėdžio. Mussolinis perskaitė darbų tvarką, pažymėdamas, kad fašizmo šūkis dabar, lygiai kaip praeityje, yra ir buvo toks: „Tikėti, klausyti ir kovoti“. Po to Mussolinis kalbėjo apie paskutintus įvykius, smulkiai analizuodamas tarptautinę padėtį. Po diskusijų taryba priėmė tokią rezoliuciją:
„Didžioji fašistų taryba, atsižvelgdama į grasinimą sudaryti vieningą demokratijų, susidėjusių su bolševizmu, frontą prieš autioritetines valstybes, vieningą frontą, kuris neneša taikos, o neša karą, pareiškia, kad tai, kas įvyko Vidurinėje Europoje, kilo iš Versalio sutarties, dar kartą, ypač šį momentą, patvirtina savo visišką pritarimą Romos – Berlyno ašies politikai.“
XX amžius, 1939 m. kovo 22 d.
