Jurga Lago. Už gyvenimą teks kovoti. Ir įprasti. Nes kitaip nebus

Jeigu turėtumėte kaimyną. Ir kiekvienąkart sutikus, jis jus įžeidinėtų: spjautų ant jūsų šunio, numestų šiukšlę jūsų teritorijoje, skaudintų jūsų vaiką.

Ir dar. Jis jus reketuotų. Kas mėnesį į nurodytą sąskaitą jam pervestumėte atlyginimą. O jis šypsotųsi ir sakytų: aš tau, žinok, durneli, noriu gero! Aš taip dresiruoju tavo toleranciją. Ir progresą.

Tai va tokie yra daugybės valdiškų institucijų santykiai šiandien su visuomene. Lygių galimybių kontrolierė – „nagliausia” iš visų – ji dažniausiai jus provokuoja, kad pati turėtų darbo. Kuria problemas, kad paskui jas “spręstų”.

Tada pavargusi visuomenė eina pas psichologus: artimus draugus, šeimą ir šiaip išmintingus žmones pakeitusią profesionalų grupę, kuri už netikrą rūpestį ima tikrus pinigus. Kiek jų sutikau, tiek buvo vienas prastesnis už kitą. Paviršutiniški, neapsiskaitę, šabloniški. Tiesiog durni, kaip sako viena mano mėgstama sociologė. Baigėsi tuo, kad vienai vištai juokais pasiūliau susimokėti man už konsultaciją.

Bet aptikau ir vieną gerą, turiu pripažinti. Jis mane išmokė tiesiai sėdėti. Ir prieš 7 klykiančias #MūToo bobas LRT studijoje vienai atsilaikyti.

Bet ne apie tai.

Apie valstybės norą lipti ant galvos. Vadinant tai “rūpesčiu”. Ir nieko nebus, mielieji – laikai pasikeitė. Ir neužtenka dabar tik gerai dirbti, būti gera mama, stengtis ir būti sąžiningu…

Šiandien dar reikia kontroliuoti virš galvos kabinamus šimtus Damoklo kardų. Ir tokie bus nauji postmodernūs laikai, nes didelė dalis visuomenės tapo valdininkais (Ispanija pvz. slepia duomenis, kiek žmonių dirba valstybiniam sektoriuje. Net opozicijai nepavyko rasti tiksliai. Bet užtat tiksliai geba suskaičiuoti mokesčius. Ir tai yra įrodymas, kad jie gali. Bet nenori).

Ir už gyvenimą teks kovoti. Ir įprasti. Nes kitaip nebus. Viena paguoda, kad ne ginklais, kaip senovėje.

Savo labai artimoje aplinkoje turime atvejį, kai pasinaudojusi šeimos nelaime, valstybė sužalojo vaiką – penkiolikmečiui mokykla, socialinė “rūpyba” ir aplinka tol plovė galvą, kol atvedė jį į lyties keitimą, hormonų terapijas, etc. Vaikas pasimetęs gyvenime, kaip šaukštas kibire. Pasimetę tėvai, seneliai ir gyvenimo prasmė – pakelėje jau budi savižudybė.

Stebiu iš arti. Ir nieko baisesnio nesu mačiusi. Manau, kad vaikų indoktrinacija ir valstybinis apgaudinėjimas Vakaruose šiandien yra pasiekę tokias aukštumas, kad tai nebėra šiaip sau teorinis “žmonių skaičiaus mažinimas planetoje”. Jis yra praktinis. Vyksta šiandien. Visai šalia. Ir turi paprastą pavadinimą, kaip šimtus metų turėjo – nusikaltimas.

Čia viešas valdiškas postas fb – mūsų mokamų mokesčių praktinė išraiška. Jeigu cinizmas gali būti beribis, tai jis yra čia. Prie jūsų namų durų. Spaudžia skambutį: “laba diena, mes pas jūsų vaiką!”

Siūlau skirti 1,2 % Pro Patria. Iš principo. Nes jeigu nepareguliuosite patys – va kam atiteks jūsų %.