Internete pasklidus žiniai, kad br. Paulius Vaineikis dalyvaus „Didžiajame šeimų gynimo marše“ nusprendėme paties jo pasiteirauti apie šios informacijos tikslumą. Brolis patvirtino, kad jei jo vyresnieji neprieštaraus, tai jis turėtų dalyvauti marše. Planuojama, kad renginį brolis palaimins malda, o Pakutuvėnų šlovinimo grupė – giesme.
„Šeimų maršo mums labai reikia, ypač dabar. Kokybės prasme, jį galima tobulinti, bet vienareikšmiškai tokio maršo reikia, ir jis yra galbūt paskutinis tradicinių šeimų šauksmas. Pirmas ir paskutinis, matant kur ritasi šiandieninė mūsų visuomenė. Bažnyčia neturi prisidėti – prievolės nėra, o galėtų prisidėti ir yra laukiama,“ – mano br. Paulius.
Kaip vertinti atsargią katalikų aktyvo poziciją maršo atžvilgiu? „Bažnyčios aktyvas stebi situaciją, žiūri iš šono, nes ji nėra šio maršo organizatorė. Manau, kad Bažnyčios dalyvavimas būtų labiau matomas, jei maršo organizatoriai nuo pat pradžios būtų kvietę mus prisiimti daugiau atsakomybės už maršo organizavimą. Jei būtų sakę, „darom kartu“, galbūt Bažnyčios vyskupai būtų prisidėję. Bijodami diskreditacijos, kad nebūtų jais pasinaudota, vyskupai nusprendė nedalyvauti marše.
Renginys organizuojamas gana uždarai, jie patys jį daro, kad nebūtų politizuotas, ar vien tik Bažnyčios renginys. Renginio organizatoriai yra paprasti žmonės, ir saugodami maršo idėją, jie nenorėjo visų kviesti, bandė patys viską atlikti. Būtumėm daugiau galėję prisidėti ir tai būtų buvę gražu,“ – įsitikinęs P. Vaineikis.
„Maršo pradinė idėja buvo apginti mane ir Algirdą Toliatą. Didelė pagarba ir ačiū, kad gynė kaip mokėjo mus. Kovo 11 d., pirmosios jų akcijos metu, kvietė tautą į protesto akciją prieš bolševikinį susidorojimą su oponentais. Leftistus reikėtų vadinti bolševikais. Šeimos maršas gina vertybes, prieš kurias stoja leftistai.
Organizatoriai yra prieš partnerystės įstatymą, kalbos suvaržymą, Stambulo konvenciją. Tai pagrindas. Jų reakcija teisinga, tik galbūt jie galėjo daugiau kunigų pakviesti. Vėliau jie pakvietė mane,“ – apie renginio ištakas kalbėjo pranciškonas.
Paklausius apie kai kurias tarp organizatorių prisišliejusias asmenybes, br. P. Vaineikis konstatavo, kad kokie jie yra, tokie yra.
Neįmanoma pokalbyje apeiti tylomis ir viešoje erdvėje plačiai nuskambėjusių A. Orlausko žodžių.
„Vienas žmogus yra komikas, jis daro savo darbą. Vienintelis komikas naudoja netinkamą retoriką, ir manau, kad girdėta posėdyje buvo aštri. Tačiau tai buvo vieno žmogaus retorika. Orlauskas yra tik vienas iš maršo organizatorių, bet jo asmeninė nuomonė nekeičia viso maršo esmės. Kalbėjomės su organizatoriais, ir priminiau, kad jie laikytųsi jų pačių parašytų taisyklių.
Vieno žmogaus įtaka padarė neigiamos įtakos, viską buvo galima daryti kitaip, tačiau jie yra pasauliečiai, juos galim suprasti, nes retorika kai kurių Seimo narių yra taip pat vaizdinė neapykantos kalba.
Jų elgesys, LRT pamokėlės vaikams, iššaukė meno žmonių, aktorių reakciją. Todėl jie sureagavo kiekvienas pagal savo talentą. Netašytos kalbos komikas sureagavo atitinkamai. Vieni žmonės į tai nekreipia dėmesio, kiti, kurie yra kultūringi, jiems tokia kalba yra nepriimtina, ji juos piktina. Orlauskas naudojo Donaldo Trumpo renginio paviešinimo taktiką, ir jam pavyko.
Kaip ten būtų, maršas jau dabar prasideda,“ – įsitikinęs br. Paulius Vaineikis.
